Visuotinė lietuvių enciklopedija – fundamentalus lietuvių autorių sukurtas 26 tomų mokslinis informacinis leidinys. Tai pirmoji profesionaliai parengta lietuviška enciklopedija, nuo pirmo iki paskutinio tomo išleista nepriklausomoje demokratinėje Lietuvos valstybėje.

Visuotinės lietuvių enciklopedijos leidybos projekto globėjai buvo Lietuvos Respublikos prezidentai.

Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) pradėta leisti 2001 metais. 2014 m. išėjo paskutinis, 2015 m. pradžioje – Papildymų tomas.

Visuotinę lietuvių enciklopediją sudaro daugiau kaip 120 tūkst. straipsnių (arba daugiau kaip 107 mln. spaudos ženklų), 25 tūkst. iliustracijų, 656 žemėlapiai.

Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnius rašė daugiau kaip 3700 Lietuvos mokslininkų, įvairių sričių specialistų, MELC mokslinių redaktorių, VLE straipsnius vertino daugiau kaip 1180 recenzentų.

VLE teikia mokslinių žinių apie Visatą ir Žemę, supažindina su civilizacijos istorija, pasaulio tautų kultūra, mokslu, ekonomika, pateikia duomenų apie visų pasaulio valstybių dabartį ir istoriją, politinės, demografinės, kultūrinės ir ekonominės raidos tendencijas, žymiausias asmenybes. Enciklopedijoje daug vietos skirta SSRS okupacijos metais draustoms, nutylėtoms ar iškraipytoms temoms: pasaulio religijoms, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos valstybės istorijai, Mažajai Lietuvai, Lietuvos Katalikų Bažnyčios ir Lietuvos kariuomenės istorijai, Lietuvos pasipriešinimui nacių Vokietijos ir SSRS okupacijai, užsienio lietuvių gyvenimui ir veiklai.

Enciklopedija LIETUVA

Keturtomę enciklopediją Lietuva sudaro beveik 3000 iliustruotų puslapių. Pirmajame tome pateikiami išsamūs apžvalginiai straipsniai apie Lietuvos istoriją, švietimą, mokslą, kultūrą, sportą, gamtą, gyventojus, pasaulio lietuvius ir politinį gyvenimą. Antrajame, trečiajame ir ketvirtajame tome pateikta apie 9000 visų laikų žymiausių Lietuvos žmonių biografijų.

Enciklopedija pirmiausia skiriama tiems, kurie neįsigijo Visuotinės lietuvių enciklopedijos, bet nori gauti enciklopedinės informacijos apie Lietuvą ir visų laikų Lietuvos žmones. Šis leidinys rengiamasVisuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių pagrindu.

Vieną tomą sudaro daugiau nei 1000 puslapių. Enciklopedija rengta 2008–2015 metais.

Mažosios Lietuvos enciklopedija

Mažosios Lietuvos enciklopedija (MLE) – išeivijos ir Lietuvos specialistų parengta pirmoji pasaulyje enciklopedija, skirta Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštų istorijai bei kultūrai. Išskirtinė šio leidinio svarba – galimybė įamžinti nykstantį ar jau prarastą lietuvininkų, prūsų kultūros paveldą, turintį neįkainojamą vertę ne tik lietuvių, baltų, bet ir visos Europos kultūrai. Tai originali universalioji regioninė enciklopedija, skiriama visiems skaitytojams, kurie domisi Mažąja Lietuva, ypač akademiniam jaunimui.

Mintį leisti Mažosios Lietuvos enciklopediją iškėlė Mažosios Lietuvos fondo pirmininkas šviesaus atminimo kalbininkas prof. Vilius Pėteraitis, 1996 m. vasarą viešėdamas Lietuvoje. Tų pačių metų pabaigoje Mokslo ir enciklopedijų leidykla (nuo 2010 m. – Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras) pradėjo MLE parengiamuosius darbus.

Aktyviausi MLE rėmėjai ir talkininkai – Pasaulio Mažosios Lietuvos fondas (JAV, Kanada), Mažosios Lietuvos rezistencinis sąjūdis, išeivijoje gyvenantys Mažosios Lietuvos autochtonai lietuvininkai, kiti lietuvybės puoselėtojai.

Keturiuose MLE tomuose (kiekvienas po 75 leidybos lankų) išspausdinta daugiau kaip 10 000 straipsnių, paskelbta keli tūkstančiai iliustracijų (tarp jų daug retų archyvinių nuotraukų).

2000 m. išleistas I tomas (A–Kar), 2003 m. II tomas (Kas–Maž), 2006 m. III tomas (Mec–Rag),

2009 m. pabaigoje pasirodė IV tomas (Rahn–Žvižežeris).

Technikos enciklopedija

Technikos enciklopedija (TE) – pirmoji originali lietuviška enciklopedija, kurioje aprašoma mokslo ir technikos raida nuo seniausių iki naujausių laikų.

Technikos enciklopedija padės:

• rasti teorinių ir istorinių žinių iš viso pasaulio, t. p. ir Lietuvos, apie smulkiausias medžiagos daleles, žmogaus sukurtus robotus, aitvarus, skraidykles, balistines ir kitokias raketas;
• sužinoti, kas išrado dviratį, sukonstravo erdvėlaivį, pastatė ilgiausią pasaulyje tiltą, sukūrė vaizdo perdavimo metodus, panaudojo ultragarsą ir lazerį technikoje ir medicinoje;
• suprasti, kas kenkia mums ir mūsų aplinkai, kodėl sergame profesinėmis ligomis, kas sieja žmogų ir mašinas;
• praplėsti akiratį naujausia informacija apie kristalų fiziką, kompiuteriją, genų inžineriją, geologiją ir geotechniką.
• TE skleis lietuviškų technikos terminų vartoseną, teiks reikalingų technikos ir technologijos žinių vertėjams, redaktoriams, žurnalistams, rašytojams.

TE sudaro 4 tomai (kiekvieno apimtis – apie 112 leidybos lankų). Leidinyje pateikta ~15 000 straipsnių, ~6000 spalvotų ir nespalvotų iliustracijų. 2000 m. išleistas I tomas (a–fuzėja), 2003 m. II tomas (gabardinas–Ležandro simbolis), 2006 m. III tomas (liaud–perkėl), 2010 m. IV tomas (perlai–žvyras).

Muzikos enciklopedija

Muzikos enciklopedija – tai Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro ir Lietuvos muzikos akademijos bei jos Muzikologijos instituto bendras projektas.

Muzikos enciklopedijoje pateikiama daug informacijos apie visas pasaulio muzikinės kultūros sritis. Aptariama įvairių šalių ir epochų liaudies ir profesionalioji muzikinė kūryba, muzikinio gyvenimo apraiškos (operos ir baleto teatrai, koncertinės organizacijos, festivaliai, konkursai, muzikos mokymo įstaigos, muzikos leidyba ir kt.), pateikiama duomenų apie žymius kompozitorius, muzikos atlikėjus ir kolektyvus, muzikologus, nušviečiamos muzikos teorijos sąvokos.

Atskleidžiamas platus šiuolaikinės (XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios) muzikos reiškinių spektras. Šalia vad. rimtosios, akademinės muzikos, aptariami pramoginės muzikos reiškiniai ir žymesni jų atstovai. Daug dėmesio skiriama lietuvių muzikinei kultūrai (Lietuvoje ir svetur), nurodomi kitų šalių muzikų ryšiai su Lietuva.

Straipsnių informaciją stengtasi pateikti taip, kad ja galėtų pasinaudoti ir profesionalai, ypač muzikos mokytojai, ir kuo gausesnis muzikos mėgėjų būrys. Prie svarbesnių straipsnių nurodyta pagrindinė literatūra.

Muzikos enciklopedija turi ir muzikos terminų žodyno bruožų. Joje yra šiek tiek lietuviškos muzikos terminijos naujovių. Atsižvelgdami į Lietuvos muzikos akademijos Muzikos terminijos komisijos siūlymus ir derindami juos su Valstybine lietuvių kalbos komisija, šalia kai kurių svetimžodžių (arba vietoj jų) rengėjai pateikia jų lietuviškus pakaitus, pakoreguoja tarptautinių terminų transkripciją.

Aprašytų ar paminėtų užsienio muzikų pavardės pateikiamos originalo forma, ties antrašte skliausteliuose nurodomas jų apytikris tarimas ir kirčiavimas. Kiekvieno tomo pabaigoje pateikiama antraštinių adaptuotų pavardžių rodyklė. Vietovardžiai pateikiami adaptuoti (pagal tarimą). Užsienio kompozitorių muzikos kūrinių pavadinimai dažniausiai pateikiami originalo ir lietuvių kalbomis. Kiekvieno tomo pabaigoje pridedamas operos vaidmenų sąrašas.

Muzikos enciklopediją sudaro trys iliustruoti tomai (kiekvieno apimtis – apie 85 leidybos lankus). 2000 m. išleistas I tomas (A–H), 2003 m. II tomas (I–N), 2007 m. III tomas (O–Ž, I–III tomų papildymai).

Žemės ūkio enciklopedija

Pirmą kartą išleista 3 tomų Žemės ūkio enciklopedija – originalus iliustruotas mokslinės informacijos leidinys apie pasaulio ir mūsų šalies žemės ūkį. Agronomijos, miškotyros ir aplinkos inžinerijos, veterinarinės medicinos ir zootechnikos, žemėtvarkos, žemės ūkio inžinerijos ir ekonomikos bei visų jų šakų (agrochemijos, augalininkystės, augalų apsaugos, bitininkystės, dirvotyros, gėlininkystės, gyvulininkystės, žemės ūkio meteorologijos ir mikrobiologijos, miškininkystės, pašarininkystės, pievininkystės, selekcijos ir sėklininkystės, sodininkystės, vandens ūkio, veterinarijos, žemdirbystės) išmintis ir patirtis pateikiama dešimtyje tūkstančių straipsnių ir trijuose tūkstančiuose iliustracijų. Enciklopedijoje duodama daugiau kaip 25 000 žemės ūkio mokslo terminų ir glaustai pateikiama svarbiausia informacija apie tais terminais įvardijamus objektus, ypač apie jų lietuviškąją specifiką. Pateikiami terminų sinonimai, nurodoma, kurios jų formos neteiktinos vartoti. Biologijos ir veterinarijos terminų pateikiami dar ir lotyniški atitikmenys. Be to, enciklopedijoje yra straipsnių apie žemės ūkio mokslo ir mokymo įstaigas, žymius mokslo darbuotojus.

1998 m. išleistas Žemės ūkio enciklopedijos I tomas (A–kabamasis), 2003 m. – II tomas (kabamasis–plimutrokai), 2007 m. – III tomas (plynaukštė–žvirgždas).