Aprašymas
Eglė Gudavičienė. Kas rašoma apie lietuvių kalbą žiniasklaidoje 3
Straipsnio autorė, atsižvelgdama į nuostatas, išdėstytas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarime „Dėl lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programos patvirtinimo“, nutarė panagrinėti, kokiuose Lietuvos žiniasklaidos kontekstuose kalbama apie lietuvių kalbą, kas apie ją rašoma, kokias aktualijas aptaria ir kokias problemas kelia žurnalistai. Iš trijų populiariausių internetinės žiniasklaidos portalų nuo 2019 m. rugsėjo iki 2020 m. gruodžio buvo atrinkti 668 straipsniai. Nustatyti teminiai kontekstai, kuriuose žiniasklaidoje rašoma apie lietuvių kalbą, apibrėžti straipsniuose dominuojantys argumentai ir predikatinės strategijos, išreiškiančios visuomenėje vyraujančias nuostatas lietuvių kalbos atžvilgiu. Straipsnyje apžvelgti keli būdingiausi teminiai kontekstai, kuriuose minima lietuvių kalba: kultūra, baigiamasis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, lietuvių kalba ir emigracija, lietuvių kalbos politika. Kaip teigia autorė, analizuojant atrinktus straipsnius didelių netikėtumų nebuvo, išskyrus vieną. Kasmet Lietuvoje atliekama daugybė lietuvių kalbos tyrimų, publikuojami mokslininkų straipsniai, leidžiamos monografijos, rengiamos konferencijos ir t. t. Tačiau per visą analizuojamą laikotarpį buvo rasti tik trys mokslinius tyrimus pristatantys straipsniai arba pokalbiai su jų autoriais. O juk naujausių mokslo tyrimų viešinimas visuomenėje galėtų būti dar vienas svarbus lietuvių kalbos prestižo stiprinimo baras.
Aktualijos
Gražiausiu Kėdainių krašto miško vardu išrinktas Ilgatrakis (par. Rytas Tamašauskas) 9
Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius jau ketvirtą kartą surengė gražiausių, įdomiausių savo krašto vietovardžių rinkimus. Kėdainių krašto žmonės yra išsirinkę gražiausią gyvenamosios vietos vardą – Devynduoniai (Gudžiūnų sen., 2019), įdomiausią upėvardį – Ašarėna (Pelėdnagių sen., 2020), įdomiausią ežero vardą – Šūdežeris (2021). Šiais metais rinkimų rengėjų dėmesys nukrypo į Kėdainių krašto miškų vardus. Kaip jau įprasta, balsavimas vyko savivaldybės svetainėje. Balsuotojai, prieš apsispręsdami, ką rinktis, galėjo susipažinti su miškų vardų aprašais, aprėpiančiais kalbos, istorijos, geografijos, etnografijos duomenis. Aprašus parengė lituanistas, kraštotyrininkas Rytas Tamašauskas. Iš viso buvo pateikti 34 Kėdainių krašto miškų, girių, krūmynų vardai. Gražiausiu miško vardu balsuotojai išrinko Ilgatrakį (Lančiūnavos girininkija), antroje vietoje liko Karalgiris (Špitolkiemio k.), trečioje – Baltmiškis, tiksliau, du truputį skirtingai kirčiuojami Baltmiškiai – Surviliškio apylinkėse ir Tiskūnų apylinkėse. Straipsnyje pristatomi rinkimų nugalėtojai ir dar keli įdomesni Kėdainių krašto miškų vardai: Diferencija, Gerklė, Landis (Landžių miškas, Šventybrasčio miškas), Platimai.
Mums rašo
Atsakyta į tūkstantį kalbos klaustukų (Daiva Beliokaitė) 15
Dovilų etninės kultūros centre trijų gretimų savivaldybių komandų protų mūšiu „Tūkstantis kalbos klaustukų“ paminėta Tarptautinė raštingumo diena ir valstybinės kalbos statuso 100-metis. Renginyje varžėsi Klaipėdos ir Kretingos rajonų bei Palangos miesto savivaldybių atstovų komandos.
Vilniuje – kuršėniškės lituanistės Sigitos Lukienės tapybos darbų paroda (Vida Ragauskienė) 16
Mokytojų dieną Vilniuje, Kalbos ir kultūros institute „Lingua Lituanica“, atidaryta kuršėniškės tautodailininkės, Kuršėnų miesto garbės pilietės, Lietuvos garbės kraštotyrininkės, Lietuvių kalbos draugijos Kuršėnų skyriaus narės, Lauryno Ivinskio kalendorių muziejaus įkūrėjos, ilgametės lietuvių kalbos mokytojos Sigitos Lukienės tapybos darbų paroda.
Metų žodis ir Metų posakis
Kas pasiūlyta iki spalio vidurio? (Rita Urnėžiūtė) 17
2022-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio kandidatų sąrašas neįsivaizduojamas be karo realijas nusakančių žodžių ir posakių. Kitos svarbios temos: energijos ištekliai ir jų taupymas, kultūra, sportas, pramogos, miestų, ypač Vilniaus, priežiūra.
Kandidatai dalyvauti Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose siūlomi el. paštu metuzodis@gmail.com arba Metų žodžio feisbuko paskyroje. Komisija siūlymų laukia iki sausio 1 d.
Kronika 22
Kronikos skyrelyje „Konferencijos, renginiai“ rašoma apie dvi tarptautines mokslines konferencijas: „Kalbos ir žmonės: problemos ir sprendimai“ (Kamilė Pavydytė, Eglė Gudavičienė) bei 27-ąją Jono Jablonskio konferenciją „(Kalbos) variantiškumas, kaita ir standartizavimas“ (Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė).
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai Nr. N-6 (195) ir Nr. N-7 (196) 31
Lietuvių kalbos draugijos įstatai 32
Įregistruoti atnaujinti Lietuvių kalbos draugijos įstatai, patvirtinti 2022 m. balandžio 23 d. vykusiame Lietuvių kalbos draugijos suvažiavime.
-
-
-
-
-
0