Aprašymas
Asta Kazlauskienė
Ar yra klausiamoji intonacija? 3
Klausiamuoju sakiniu kalbėtojas paprastai reiškia norą ką nors sužinoti apie kalbamą dalyką. Pagal paskirtį tokie sakiniai skirstomi į tikrinamuosius ir konkrečiuosius. Tikrinamaisiais klausimais kalbėtojas nori pasitikrinti, ar pašnekovas patvirtins tai, kas pranešama. Atsakymas į tokius klausimus yra taip arba ne. Konkrečiaisiais klausimais siekiama sužinoti konkretų dalyką (vietą, laiką, veiksmo atlikėją ir kt.). Į tokius klausimus negalima atsakyti taip arba ne, reikia nurodyti laiką, būdą ir kt. Atskirą grupę sudaro atsakymo nereikalaujantys retoriniai klausimai.
Pasaulio kalbų tyrimai rodo, kad tikrinamieji klausimai pasižymi didele intonacine įvairove. Konkretieji klausimai paprastai baigiami krintančiu pagrindiniu tonu, bet klausiamajam žodžiui neretai būdingas kylantis pagrindinis tonas. Būtent šis žodis gauna vadinamąjį loginį (taikliau būtų vadinti prasminį) kirtį ir į jį turi būti orientuotas atsakymas.
Straipsnyje pasakojama apie tyrimą, kuriuo buvo siekiama nustatyti skirtingos struktūros ir paskirties klausimų kai kuriuos akustinius ypatumus.
Lina Inčiuraitė-Noreikienė, Bonifacas Stundžia
Skolintų daiktavardžių su priesaga -acija alomorfo -uacija darybinė interpretacija 9
Keliems šimtams lietuvių kalboje plačiai vartojamų skolinių, tarptautinių daiktavardžių, būdinga priesaga -acija, pavyzdžiui: agit-acija, kompens-acija, vizit-acija. Kai kuriuose žodžiuose priesaga -acija įgauna kitą pavidalą – -uacija. Apie skolinius su priesaga -acija lietuvių kalboje yra rašyta, bet alomorfas -uacija, regis, iki šiol nėra aptartas. Ko gero, pirmą kartą apie jį užsiminė šio straipsnio autoriai 2024 m. pasirodžiusiame straipsnyje. Šį kartą, remiantis koreliacinės žodžių darybos samprata, siekiama apžvelgti tarptautinių žodžių žodyne „Interleksis“ ir Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne rastų skolinių su alomorfu -uacija galimus darybos ryšius. Aptariama 11 koreliacinių vedinių su bendrašakniais pamatiniais žodžiais, jie pateikiami su reikšmių apibrėžtimis ir platesniu kontekstu.
Daiva Sinkevičiūtė
Emigrantų iš Lietuvos vaikų vardai Ispanijoje: išskirtinės ypatybės ir dažniausi asmenvardžiai 13
Ispanija yra viena iš valstybių, į kurią per pastaruosius tris dešimtmečius iš Lietuvos vyko didelė migracija. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2000–2020 m. ši šalis buvo tarp aštuonių valstybių – šalia Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Airijos, Vokietijos, taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų, Ukrainos ir Baltarusijos – į kurias dažnai emigravo Lietuvos piliečiai. Nors minėtu laikotarpiu emigrantų iš Lietuvos skaičius į Ispaniją mažėjo, ji išliko viena iš populiariausių emigracijos šalių.
Straipsnyje aptariami dažniausi Ispanijoje emigrantų vaikams duoti vardai ir išskirtinės vardyno ypatybės.
Aktualijos
„Pagramančio tarmės“ autoriaus kalbininko Petro Joniko archyvas gimtinėje (Laima Pikčiūnienė) 20
Šiemet sukako 120 metų nuo tada, kai 1906 m. kovo 25 d. Tauragės rajono Antringių (dabar Ringių) kaime, netoli Pagramančio, gimė kalbininkas, lietuvių kalbos tyrėjas, vienas iš „Gimtosios kalbos“ redaktorių, amerikinės Lietuvių kalbos draugijos valdybos pirmininkas (1950–1956), filologijos mokslų daktaras, profesorius Petras Jonikas.
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje saugomas kalbininko archyvas, pradėtas kaupti 1996 m. bendradarbiaujant su jo giminėmis. Artimųjų dovanotas archyvas apima 1921–1996 m. laikotarpį. Jame – asmeniniai dokumentai (pasai, pažymėjimai, diplomai), rankraščiai, mašinraščiai, moksliniai tekstai, spaudiniai ir nuotraukos. Dalis šio archyvo – 22 nuotraukos – yra suskaitmenintos, jas galima rasti portale ePaveldas.lt. Kiti dokumentai taip pat bus skaitmeninami ir pateikiami internete.
Pedagogo užrašai
Ji buvo mano gyvenime (Jūratė Sučylaitė) 26
2025 m. kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ suaugusiųjų grupės dalyvės Jūratės Sučylaitės darbas. Jo autorė pelnė I vietą už kitą darbą – esė „Pamąstymai apie gyvenimą ir kalbą“ (žr. GK 2026 1 28–30). O šis pasakojimas – tai pasvarstymai apie mokytojų lituanistų darbo svarbą ir žiupsnelis atsiminimų apie kalbininkę Antanę Kučinskaitę.
Apžvalga
Jolanta Zabarskaitė. Kalbos klubas. Pokalbiai apie kalbos pokyčius XXI amžiuje (Rita Urnėžiūtė) 28
Apžvelgiama pokalbių knyga, parengta pagal Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengtas autorines pokalbių laidas „Kalbos klubas“ ir „Kalbos klubas plius“.
