Aprašymas
@ Viršelyje: Vestuvės, apie 1925 m.
Balio Buračo nuotraukos fragmentas,
Šiaulių Aušros muziejus
Žinomos mokslininkės etnografės monografija apie lietuvių šeimos papročius ir apeigas apima svarbiausius žmogaus gyvenimo tarpsnius: vaiko gimimą, savo šeimos kūrimą – vestuves ir mirtį – laidotuves. Mūsų tolimi protėviai, puoselėdami savo švenčių apeigas, kupinas mitologijos, religijos, palaikančias aukštą žmogaus moralę ir dvasinę kultūrą, neskubėjo jų atsisakyti ir pakeisti svetimomis. Savo teiginius autorė iliustruoja liaudies dainomis, sakmėmis, patarlėmis ir kt.
„Etnologė habil. dr. prof. Pranė Dundulienė, nepaprastai darbšti ir smalsi mokslininkė, gilinosi į daugelį etnologijos sričių (parašė 15 veikalų), tačiau jos širdį labiausiai traukė dvasinė kultūra, ypač tikėjimai, papročiai, mitai ir simboliai. Etninę kultūrą ji tyrė kaip visos tautos kultūrą: kėlė papročių kilmės hipotezes, ieškojo sąsajų su visuomenės socialine raida, žmogaus psichologija“, – rašoma ketvirtame knygos viršelyje.
Rinkdama etnografijos medžiagą, profesorė su studentais apkeliavo visą Lietuvą. Nauji duomenys gulė į jos knygas. Senaisiais lietuvių papročiais besidomintiems skaitytojams, ypač jaunesniajai kartai, Pranės Dundulienės knygos padeda atrasti turtingus savasties klodus, atskleidžia tautos dvasinės kultūros raidą.
Knygos redaktorė Aldona Bendorienė, dailininkas Albertas Broga, viršelio dailininkas Saulius Bajorinas.
* * *
Pranė Stukėnaitė-Dundulienė (1910–1991) gimė Švenčionių apskrityje, Pilypų kaime. Čia ir gavo pirmąsias etnografijos pamokas – pažino kaimo žmogaus buitį ir mąstyseną. Mokėsi Lenkijos okupuotame Vilniuje – Stepono Batoro universitete. 1938–1940 metais dirbo Lietuvių mokslo draugijoje, 1940–1950 Lietuvos mokslų akademijoje, 1944–1991 metais dėstė Vilniaus universitete. Rinkdama etnografijos medžiagą, profesorė su studentais apkeliavo visą Lietuvą. Nauji duomenys gulė į jos knygas.
Etnologė habil. dr. prof. Pranė Dundulienė, nepaprastai darbšti ir smalsi mokslininkė, gilinosi į daugelį etnologijos sričių (parašė 15 veikalų), tačiau jos širdį labiausiai traukė dvasinė kultūra, ypač tikėjimai, papročiai, mitai ir simboliai. Etninę kultūrą ji tyrė kaip visos tautos kultūrą: kėlė papročių kilmės hipotezes, ieškojo sąsajų su visuomenės socialine raida, žmogaus psichologija.
Leidėjai tikisi, kad senaisiais lietuvių papročiais besidominti visuomenė, ypač jaunesnioji karta, mielai skaitys naujai išleidžiamas Pranės Dundulienės knygas.
