„Gimtoji kalba“ Nr. 8 / 2022

Aprašymas

„GIMTOJI KALBA“ NR. 8 PDF FORMATU

Vidas Garliauskas. Keletas pastabų dėl Lietuvos kunigaikščių vardų vartojimo ir norminimo 3

Šiandien tariame savo kunigaikščių vardus taip, kaip jų formas yra nustatęs didysis mūsų kalbininkas Kazimieras Būga studijoje „Apie lietuvių asmens vardus“, pasirodžiusioje 1911 m. knygoje „Lietuvių tauta“ (II) ir atskiru leidiniu. Būga rėmėsi gyvosios kalbos pavyzdžiais (asmenvardžiais ir vietovardžiais), istorijos šaltinių duomenimis. Tačiau lietuvių kunigaikščių vardai lietuviškoje spaudoje buvo vartojami ir iki Būgos studijos pasirodymo, apskritai iki Būgos veiklos. Šio straipsnio tikslas – parodyti, kaip tie vardai buvo vartojami, dar kartą įvertinti daugelio mūsų rašto žmonių ir Būgos atliktą lietuvių istorinių vardų norminimo darbą. 

Aktualijos

Išleistas pirmasis ukrainiečių–lietuvių kalbų žodynas (Aurelija Gritėnienė, Svitlana Hrycenko, Ihoris Koroliovas, Oksana Nika, Zinaida Pacholok, kalb. Rita Urnėžiūtė) 10 

2022 m. vasarą Lietuvių kalbos institutas (LKI) išleido pirmąjį Ukrainos ir Lietuvos leksikografijos istorijoje ukrainiečių–lietuvių kalbų žodyną. Apie šį darbą – „Mažąjį ukrainiečių–lietuvių kalbų žodyną“ – pasakoja jo autoriai: LKI Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Aurelija Gritėnienė, Kyjivo nacionalinio Taraso Ševčenkos universiteto Bendrosios kalbotyros, klasikinės filologijos ir neohelenistikos katedros vedėja prof. habil. dr. Svitlana Hrycenko, šio universiteto Filologijos instituto Polonistikos katedros profesorius, nuo 2021 m. Baltistikos centro vadovas ir lietuvių kalbos dėstytojas habil. dr. Ihoris Koroliovas, šio universiteto Mokomojo ir mokslinio instituto Ukrainiečių kalbos ir taikomosios kalbotyros katedros profesorė habil. dr. Oksana Nika, Atviro tarptautinio žmogaus raidos universiteto „Ukraina“ Lucko žmogaus raidos instituto Informacinės veiklos ir turizmo katedros profesorė dr. Zinaida Pacholok. 

Iš praeities

Kaip zanavykai į mokslus ėjo (Giedrė Čepaitienė) 20

Remiantis zanavykų krašto žmonių atsiminimais matyti, kad jau XIX a. pirmoje pusėje čia būta raštingų valstiečių – ir vyrų, ir moterų. Iš atsiminimų ryškėja pobaudžiavinio kaimo gyventojų siekis mokyti savo vaikus, spaudos draudimo metais – motinų pastangomis mokyti mažuosius namie, kurti ir palaikyti daraktorių mokyklas. Daraktorių era baigėsi tik pasibaigus spaudos draudimui, kai leista steigti lietuviškas mokyklas ir dėstyti lietuvių kalbą gimnazijose.

Svetur

Karas ir kalba (Rita Urnėžiūtė) 27

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje daug ką pakeitė pasaulyje ir milijonų žmonių gyvenimuose. Tie pokyčiai negalėjo nepaveikti ir kalbos. Šalyse, kuriose ieško prieglobsčio nuo karo bėgantys ukrainiečiai, pirmiausia Lenkijoje, iš karto kilo klausimas, kaip kalbėti su atvykstančiais žmonėmis, kad netyčia jų neįskaudintum. Ne viena Vakarų žiniasklaidos priemonė ėmėsi aiškinti savo skaitytojams įvairius žodžius, dažniausiai vartojamus kalbant apie šį karą. Ukrainiečių kalboje atsirado gausybė naujažodžių: pasiskolintų iš kitų kalbų, pasidarytų iš karo techniką įvardijančių žodžių, su karu susijusių vietovardžių ir asmenvardžių. Tačiau, kaip sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, trys svarbiausi žodžiai, dėl kurių kaunasi ukrainiečiai, yra šie: taika, pergalė, Ukraina.

Kronika 32

Apie 3-iąją tarptautinę Prano Skardžiaus konferenciją, kurios tema buvo „Žodžių darybos, leksikologijos, etimologijos ir morfologijos kryžkelės“, pasakoja Vilma Zubaitienė – viena iš jos organizatorių.