Aprašymas
Erika Rimkutė, Lina Inčiuraitė-Noreikienė
Kaip studentai suvokia skolintų žodžių sandarą? Nuo agentūros iki optimizmo 3
Straipsnyje apžvelgiamas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip studentai filologai, jauni gimtakalbiai lietuviai, suvokia skolinių darybos ryšius. Tyrimas atskleidė, kad skoliniai, įsitvirtinę lietuvių kalboje, tampa sistemos dalimi, o kalbos vartotojai pradeda juos analizuoti pagal lietuvių kalbos dėsningumus. Todėl skolinių tyrimai padeda geriau suprasti ne tik žodžių kilmę, jų darybą, bet ir tai, kaip žmonės mąsto apie kalbą, mokosi naujų žodžių ir ieško prasminių ryšių tarp žodžių.
Kotryna Striokaitė
Pertarų vartojimas ir nuostatos jų atžvilgiu 9
Pertarai šnekamojoje kalboje gali atlikti įvairias funkcijas, nelygu kontekstas, pavyzdžiui, rodyti kalbėjimo pradžią arba reakciją į pašnekovo mintį, siekį įtraukti pašnekovą į bendrą supratimą ar patirtį ir kt. Tačiau jie paprastai nesuteikia minčiai papildomos prasmės, gali būti pertekliniai, todėl yra vertinami nevienodai. Gyvuoja nuostata, kad derėtų vengti perteklinių formų ir stengtis kalbėti kuo sklandžiau, švariau. Kita vertus, suprantama, kad pertarų vartojimas gali suteikti kalbai rišlumo, padėti palaikyti kontaktą su pašnekovu, be to, pertarai užpildo pauzes ir leidžia pagalvoti prieš formuluojant mintį.
Straipsnyje aprašomas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kiek ir kaip pertarai vartojami ir vertinami įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonių. Apibendrinant teigiama, kad yra ryškus požiūrio į pertarus ir jų vartojimą skirtumas tarp kartų. Jaunų žmonių nuostatos yra liberalesnės, ypač šnekamosios kalbos atžvilgiu, jie suvokia ir priskiria pertarams tam tikras funkcijas, reikšmes, juos vertina kaip kalbėjimui reikalingus ar net būtinus. Vyresniosios kartos nuostatos yra konservatyvesnės. Vyresni informantai labiau vertina kalbos taisyklingumą, švarumą, jiems svarbu, kad kalba kuo labiau atitiktų normas ne tik oficialiose, viešo kalbėjimo situacijose, bet ir buityje. Ypač akivaizdžios tokios nuostatos yra informantų, turinčių aukštąjį išsilavinimą.
Aldonas Pupkis
Dėl Juozo Balčikonio gimimo datos 14
Kalbininko Juozo Balčikonio gimimo data įvairiuose šaltiniuose nurodoma nevienodai. Daugelyje senesnių, sovietinių laikų šaltinių (enciklopedijose, moksliniuose ir publicistiniuose straipsniuose) nurodyta, kad jis yra gimęs 1885 m. kovo 25 d. O „Tarybų Lietuvos enciklopedijos“ I tome (1985) bene pirmą kartą parašyta, kad kalbininkas gimęs kovo 24 d. Ši diena nurodyta ir „Lietuvių kalbos enciklopedijoje“, „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ II tome, enciklopedinio leidinio „Lietuva. Biografijos“ II tome. Tokį nevienodumą lėmė ir kai kuriuose kalbininko dokumentuose supainiota gimimo ir krikšto diena, ir dviejų kalendorių – Grigaliaus ir Julijaus – laiko žymėjimo skirtumai. Straipsnyje, remiantis Juozo Balčikonio namų archyvo dokumentais, teigiama, kad būtų tikslinga laikytis paties kalbininko paskutiniais gyvenimo dešimtmečiais visur nuosekliai rašytos kovo 25 d.
Recenzijos
Kęstutis Urba. Literatūros tėkmė (Vidas Garliauskas) 20
Recenzijoje rašoma apie 2025 m. leidyklos „Alma littera“ išleistą dviejų dalių vadovėlį 10 klasei „Literatūros tėkmė“.
Pedagogo užrašai
Skelbiami šių metų konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ mokinių grupės III vietos laimėtojų darbai.
Kalbos gyvumas (Dominykas Butkus) 26
Amžinasis puslapis (Justas Saldukas) 28
Kai kalbos tampa tiltais (Greta Suchockaja) 29
Nata, kuri priverčia atbusti (Aistėja Murauskaitė) 31
Apžvalga
Kristina Jakaitė. Kuris mėnuo neskrenda? (Rita Urnėžiūtė) 32
Apžvelgiama knyga – tryliktojo Nacionalinio vaikų literatūros konkurso (2025) finalininkė.
