„Gimtoji kalba“ Nr. 6 / 2022 PDF formatu

Aprašymas

Aurelija Gritėnienė. „Lietuvių kalbos žodynas“ apie merginų ir moterų grožį 3

Žmogaus išorinį grožį kiekvienas suvokiame subjektyviai. Ir nors objektyvių grožio kriterijų nėra, remiantis didžiuoju „Lietuvių kalbos žodynu“ galima nustatyti, kokios moterys lietuviams atrodo gražios, o kokios – nelabai, kurie gražios moters bruožai labiausiai pastebimi ir su kuo ji lyginama. Ir žodynas, ir etnografiniai duomenys rodo, kad apie moters fizinį grožį dažniausiai buvo sprendžiama iš proporcingo sudėjimo, plaukų spalvos ir ilgio, akių spalvos bei veido odos savybių (spalvos, lygumo ir pan.). Antra vertus, svarbu ne tik išorinis grožis: „Ne į [žmogaus] gražumą reik žiūrėti, bet į gerumą“ (Kražiai). O kad grožis visų suvokiamas skirtingai, tai irgi gerai: „Kad visiem viena [merga] būt graži, tai ažsimušt“ (Švenčionys).

Birutė Jasiūnaitė. Gyvūnai tradicinėje frazeologijoje ir etninėje kultūroje. Varlė 10

Varlė – rusvas ar žalzganas, didokomis, išsprogusiomis akimis, nelygios, gruoblėtos odos, šaltakraujis, palengva žeme ropojantis ar šokuojantis šlapių vietų gyvis, paprastai nekeliantis žmogui didelės simpatijos. Tradicinėje frazeologijoje ir etninėje kultūroje su varle dažniausiai siejamas šaltumas, slidumas, nerangumas, gebėjimas pūstis, didėti, nemalonus balsas. Šis gyvūnas gana dažnas tradiciniuose burtuose, tikėjimuose, liaudies medicinoje ir meteorologijoje. Yra etiologinių sakmių, kuriose aiškinama įvairių nemalonių varlės ypatybių kilmė, o stebuklų pasakose populiarus virtimo varle motyvas. 

Aktualijos

Viktorinos ir kalbos varžytuvės – žaidimas, nuotykis, pamoka? (Rita Urnėžiūtė) 15

Lietuvoje gausu didesnių ir mažesnių, platesnės ir siauresnės tematikos viktorinų. Kokią vietą tarp jų užima kalbos viktorinos, ar jos populiarios, ar naudingos, ar patrauklios ir kokybiškos, kalbėtasi gegužės 19 d. seminare „Viktorinos ir kalbos varžytuvės – žaidimas, nuotykis, pamoka?“ Jį surengė Lietuvių kalbos draugija (LKD) su Kalbos ir kultūros institutu „Lingua Lituanica“.

Regina Venckutė: „Mokytojo ir mokinio ryšys niekada nebūna vienakryptis“ (Rita Urnėžiūtė) 23

Birželio 13 d. ketvirtą kartą įteikta kalbininko Petro Būtėno ir jos mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premija. Šiais metais premijos laureate tapo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros docentė Regina Venckutė. Premija kalbininkei paskirta už reikšmingus mokslo ir mokslo populiarinimo bei mokomuosius darbus, kalbinį visuomenės švietimą, prasmingas pastangas išsaugoti lietuvių kalbininkų atminimą, nuoširdžią ilgametę visuomeninę lituanistinę veiklą.

Mums rašo

Kai ateina laikas susitikti (Sigita Bertulienė, Aurika Usonienė) [26]

Gegužės 12–13 d. Vilniuje susitikę Lietuvos savivaldybių kalbos tvarkytojai klausėsi pranešimų apie kalbos aktualijas, sveikino kalbos bičiuliais išrinktus žurnalistus, aplankė svarbiausius Vilniaus kalbos kelio objektus.

Apžvalga

Emilija Valentinavičienė. Tekėje saulala Šaukliuos’ (Genovaitė Kačiuškienė) 29

Naujoje Panevėžio krašto literatės knygoje spausdinami šiaurės panevėžiškių šnekta parašyti tekstai įdomūs ne tik kūrybos ar kraštotyros aspektu. Jie svarbūs ir lituanistikos tyrimams, pirmiausia dėl vaizdingos kalbos bei dėl kalbos ypatybių, ypač užfiksuoto garsų įvairavimo, rodančio, kokia linkme rutuliojasi ši šnekta. Tokio pobūdžio leidinys kelia ir specifinių uždavinių redaktoriui: kaip pateikti tekstus, kad jie atspindėtų šnektos ypatybes ir būtų suprantami skaitytojams. 

Kronika 32

Ramunė Vaskelaitė rašo apie Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro surengtą seminarą „Lietuvių terminijos ištekliai skaitmeninėje terpėje: naujovės ir ateities perspektyvos“.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas Nr. N-3 (192) 35

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas Nr. N-4 (193) 35

Spausdinami du Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai: „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 48 „Dėl valstybių pavadinimų“ pakeitimo“ ir „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2022 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. N-1 (190) „Dėl lietuvių kalbos rašybos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.