Aprašymas
Akvilė Grigoravičiūtė
Dėl žydams būdingų vardų vartosenos vertimuose į lietuvių kalbą 3
Vertėjams, susiduriantiems su žydiškais asmenvardžiais, gali kilti įvairių klausimų. Kokią vardo formą rinktis, kai egzistuoja keli galimi variantai, pavyzdžiui, tradicinė lietuviška biblinė forma ir forma, perrašyta iš jidiš ar hebrajų kalbos? Kokiomis taisyklėmis remiantis derėtų transkribuoti vardus? Kaip nustatyti biblinę vardo kilmę, kai tekste vartojama mažybinė ar maloninė forma yra taip nutolusi nuo originalo, kad jos sąsaja su pamatine vardo forma nebeatrodo akivaizdi?
Straipsnio tikslas – išryškinti svarbiausias problemas, su kuriomis susiduriama perteikiant žydams būdingus vardus lietuviškuose vertimuose, ir pasiūlyti rekomendacijų, kaip jas spręsti.
Jolanta Kovalevskaitė, Auksė Razutytė
Cituoti, referuoti, perfrazuoti. Nuorodų vartojimas studentų moksliniuose darbuose 11
Moksliniame tekste, kur ypač reikalingas tikslumas, įžvalgų grindimas savo ir (ar) kitų atliktais tyrimais, svarbų vaidmenį atlieka literatūros nuorodos. Straipsnyje, remiantis konkrečiais pavyzdžiais iš kalbotyros studentų bakalauro darbų, apibūdinama, kas yra citavimas, referavimas, perfrazavimas, kokiomis bendromis ypatybėmis ir skirtumais pasižymi šios funkcijos. Atkreipiamas dėmesys į galimus šių funkcijų derinius bei pasiskirstymą įvairiose darbų dalyse.
Iki šiol lietuvių akademinės kalbos tyrimams dažniausiai buvo pasirenkami profesionalų mokslininkų darbai, o studentų metakalbai skirtų tyrimų kol kas gerokai mažiau. Tačiau svarbu tirti ir studentų metakalbą – nustatyti, kas jai būdinga, kiek ji panaši į profesionalų kalbą ir kuo nuo jos skiriasi, kur slypi didžiausi sunkumai studentams, rašantiems mokslinį tekstą.
Vitas Labutis
Žuvinto palių, jų dalių ir apylinkių vietų vardai 18
Straipsnio autorius kviečia panagrinėti tarpukariu vartotus Žuvinto palių, esančių apie 15 km į pietryčius nuo Marijampolės, jų dalių bei apylinkių vietovardžius: kaip vadintos palios ir jų juostos, įvairūs takai ir takeliai, pievos, kalvelės, upeliai, kiti vandens telkiniai, jų dugno ir pakrančių dalys.
Aktualijos
Lietuvių kalbos mokymas – tai esminės jungties su Lietuva kūrimas (Rita Urnėžiūtė) 24
Birželio 25 d. Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje, aštuntą kartą įteikta kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premija. Pirmą kartą ji įteikta dviem laureatėms – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros dėstytojoms, vadovėlių autorėms Joanai Pribušauskaitei ir Virginijai Stumbrienei.
Pedagogo užrašai
Birželio 22 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute apdovanoti konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ nugalėtojai. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prizus pelnė Luka Eva Nausėdė ir Emilis Barysas. Skelbiami prizininkų darbai ir VLKK pirmininkės Violetos Meiliūnaitės mintys apie šių metų konkurso darbus.
Jų rankose – atsakomybė (Violeta Meiliūnaitė) 28
Kalba gyvena mumyse (Luka Eva Nausėdė) 29
Kalbos pojūtis (Emilis Barysas) 30
Apžvalga
Birutė Jasiūnaitė. Gyvūnų samprata etninėje kultūroje (Jolita Urbanavičienė) 30
Pristatoma Vilniaus universiteto leidyklos išleista etnolingvistės Birutės Jasiūnaitės monografija „Gyvūnų samprata etninėje kultūroje“.
