Aprašymas
„GIMTOJI KALBA“ NR. 12 PDF FORMATU
Laimutis Bilkis. Apie pavardes Čiurliónis ir Čiurlionìs 3
Kilmės požiūriu Čiurlionio pavardė siejama su tos pačios šaknies asmenvardžiu Čiurlys, o jis yra laikomas pravardiniu iš paukščio pavadinimo čiurlys „čiurlių šeimos paukštis, svyrulys“. Nagrinėjant darybos požiūriu matyti patroniminė priesaga -(i)onis. Taigi Čiurlionis – žmogaus pavarde (asmenvardžiu) Čiurlys sūnus. Tarpukariu ši pavardė labiausiai buvo paplitusi Merkinės, Kauno, Druskininkų, Kapčiamiesčio, Leipalingio valsčiuose, užfiksuota ir Marijampolės, Seinų, Alytaus valsčiuose. Peržvelgus tarpukariu sudarytą pavardžių kartoteką, kurios pagrindu parašytas „Lietuvių pavardžių žodynas“, atsiskleidžia, kad anuomet pietų aukštaičių plote vartotos dvejopos šio asmenvardžio formos: Čiurlionis, Čiurlionio… (1 kirčiuotė) ir Čiurlionis, Čiurlionies… (3 kirčiuotė). Šių dienų požiūriu netradicinė forma Čiurlionis, Čiurlionies buvo vartojama ir dokumentuose, ir oficialiuose pavadinimuose (Čiurlionies galerija).
Straipsnyje pateikiama ir daugiau pietų aukštaičių plote užrašytų pavardžių su priesaga -(i)onis, kurios būdavo linksniuojamos ir kirčiuojamos pagal tokį pat modelį: Baltrukonis, Baltrukonies…, Jasilionis, Jasilionies… ir kt.
Aktualijos
Kai į priekį veda neatsakyti klausimai (Jurgis Pakerys, kalb. Agnė Navickaitė-Klišauskienė) 6
2025 m. Jono Kazlausko premijos laureatu tapo Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorius Jurgis Pakerys. Kalbininko mokslinis akiratis labai platus – tiek diachroniniai baltų kalbų tyrimai (ypač veiksmažodžio istorija), tiek ir dabartinės kalbos kismas (skolinių adaptacija lietuvių kalboje, darybos formantų produktyvumas). Tyrėjo moksliniai interesai ne tik išeina už baltų kalbų ribų (tyrimai, į kuriuos įtraukiamos ir finų kalbos), bet ir susilieja su ne filologijos mokslais – genetika ir archeologija.
Iš praeities
Kun. dr. Jonas Adolfas Starkus, jo „Lietuvių kalbos gramatika“ ir kiti darbai (Lionė Lapinskienė) 10
Dvasininkas, mokslų daktaras Jonas Adolfas Starkus (1895–1968) – išskirtinė asmenybė Lietuvos kultūros ir švietimo gyvenime. Jo gyvenimo ir darbų kelias glaudžiai susijęs su Seinų „Žiburio“ gimnazija, nuo 1920 m. sausio veikusia Lazdijuose. Šios gimnazijos kapelionu ir mokytoju Starkus tapo 1923 m., o 1927–1936 m. ėjo direktoriaus pareigas. Gimnazijos istorijai svarbi 1935 m. Marijampolėje išspausdinta Starkaus knygelė „Seinų „Žiburio“ gimnazija. I laidos 10 metų sukakties proga“.
1936 m. suvalstybinus katalikišką „Žiburio“ gimnaziją Starkus neteko darbo ir išvyko į JAV. Ten Tompsone, jėzuitų įsteigtoje Marianapolio kolegijoje, pradėjo dėstyti lietuvių kalbą ir literatūrą, o 1938 m. išleido amerikiečiams skirtą „Lietuvių kalbos gramatiką“.
Pedagogo užrašai
Neapykantiškos meilės linijos (Fausta Ivanauskaitė) 16
Visko yra buvę su ta tarmiška kalba (Vilija Kaškelytė-Narvydienė) 18
Spausdinami 2025 m. kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ suaugusiųjų grupės II vietos laimėtojos Faustos Ivanauskaitės ir III vietos laimėtojos Vilijos Kaškelytės-Narvydienės darbai.
Kronika
Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys (Eglė Ingelevičiūtė-Jablonskienė) 21
2026 metais sukanka 25
„Gimtosios kalbos“ 2025 metų turinys 30
