Aprašymas
Rytas Tamašauskas. Įdomiausi Kėdainių regiono kalnų vardai 3
Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius ir Kėdainių rajono savivaldybės administracija kasmet nuo 2019 m. kviečia rinkti įdomiausius šio krašto toponimus – gyvenamųjų vietų, upių, ežerų ir miškų vardus. Nors Vidurio Lietuvos panorama – ne „kalnai ant kalnų“, bet ir čia bent kiek ryškesni žemės pakilimai neretai pavadinami kalnais, kalneliais, kalvomis ar gūbriais, Nevėžio, Šušvės, Dotnuvėlės pakrantėse ar senvagių slėniuose esančios aukštumėlės – kaubriais. Tad 2023 m. pabaigoje surengti įdomiausio Kėdainių krašto kalno vardo (oronimo) rinkimai. Daugiausia balsų juose pelnė Gaidžio Skiauterė (Pernarava), antroje vietoje liko Zubriukas (Akademija), trečioje – Žibartas (Pernarava). Straipsnio autorius, vienas iš rinkimų organizatorių, pasakoja, ką vardyno ir krašto istorijos tyrėjams byloja šie vardai – rinkimų nugalėtojai. Taip pat skaitytojai kviečiami pasidomėti, iš kur atsirado kalvų pavadinimai Avinalupė (Truskava), Balnakalnis (Bakainiai), Piliukas (Pilioniai), Žalnierka (Vaidatoniai).
Pasak Ryto Tamašausko, gamtos objektas yra ir kultūrinio kraštovaizdžio dalis. Įsiklausius tikriniame pavadinime suskamba protėvių patirtis, pasakojimuose atgyja mitiniai ir istoriniai atminties klodai.
Mums rašo
Kas tos mikroschemos? O mikrograndynai, mikrolustai, telktiniai ar integruotiniai grandynai? (Stasys Zajankauskas) 11
Straipsnio autorius – elektronikos specialistas, mokomųjų leidinių autorius, daug rašantis ir terminijos klausimais, šį kartą nagrinėja mikroelektronikos terminijos nenuoseklumus, atkreipia dėmesį į terminų painiojimą, neprofesionalų, paviršutinišką kalbėjimą apie mikroelektroniką žiniasklaidoje. Daugiausia vietos skiriama terminui mikroschema, kuris iki šiol vartojamas gyvūnų ženklinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, ir pateikiama argumentų, kodėl jį reikėtų keisti terminu mikrolustas.
Dėl mikroschemos. Terminologo komentaras (Alvydas Umbrasas) 15
Komentare apžvelgiamas mikroschemos norminimo kelias, paminimi teisės aktai, nemažai prisidėję prie to, kad šis terminas tebegyvuoja iki šiol. Užsimenama apie oficialiosios, teorinės ir praktinės vartosenos poreikių ypatumus. Siūloma, kad čipavimą galėtų pakeisti kai kur jau pradėtas vartoti lustavimas: tai galėtų padėti įsitvirtinti lustui, o Stasio Zajankausko straipsnyje teikiamas mikrolustas būtų tinkamas mikročipo konkurentas.
Aktualijos
Rašybos taisyklės – ne autorinis kūrinys (par. Rita Urnėžiūtė) 17
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ir Lietuvių kalbos draugija į 2024 m. rengiamų seminarų ciklą „Literatūros vertėjas ir lietuvių kalba“ įtraukė ir seminarą, skirtą rašybos dalykams. Balandžio 17 d. Vilniuje, Literatų namuose, surengtame seminare „Ar pasikeitė lietuvių kalbos rašybos taisyklės?“ Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Rasuolė Vladarskienė papasakojo apie leidinį „Lietuvių kalbos rašyba: taisyklės, komentarai, patarimai“. Jį parengė Rasuolė Vladarskienė ir Palmira Zemlevičiūtė, nutarimu patvirtino ir savo svetainėje paskelbė Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atskiru leidiniu išleido Lietuvių kalbos institutas. Seminare daugiausia dėmesio skirta rašybos pokyčiams ir naujovėms, aptarti galimi rašybos variantai, nagrinėti problemų keliantys atvejai.
Pedagogo užrašai
Pasakojimai, leidžiantys augti (Rita Černiauskienė, Rita Urnėžiūtė) 24
Birželio 21 d. Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, surengtos ketvirtą kartą įvykusio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ pabaigtuvės. Ir mokinių, ir suaugusiųjų darbuose į savo kalbą, kalbinę patirtį žvelgiama ir labai asmeniškai, intymiai, ir plačiai, visuomeniškai. Kasmet konkursui pateikiama vis daugiau mokinių darbų. Vertinimo komisiją džiugina, kad išlaikomas ir puoselėjamas dėmesys gimtajai kalbai, ugdomas kūrybiškas mokinių požiūris į savo kuriamą istoriją, taigi šis konkursas tampa svarbia ugdymo proceso dalimi.
Apie kalbą (Raimonda Kurauskienė) 30
Spausdinamas suaugusiųjų grupės laureatės Raimondos Kurauskienės (Vilkaviškis) darbas.
-
-
-
-
-
0