„Gimtoji kalba“ Nr. 10 / 2023 PDF formatu

Aprašymas

Regina Sabonytė, Sigita Dereškevičiūtė. Apie ribas, kurias girdime 3

Kalbėdami šnekos srautą skaidome į tam tikrus vienetus, kurie turi ribas. Žodžius, kaip ir muzikos natas, remdamiesi ritminiais ypatumais grupuojame į skirtingos apimties fragmentus – frazes. Toks grupavimas leidžia pasakymus lengviau ištarti ir suvokti. Ilgesnis pasakymas, dar vadinamas intonacine fraze, gali sutapti, bet nebūtinai sutampa su įkvėpimo intervalais. Tačiau svarbiausias jo požymis – minties baigtumas. Intonacinė frazė gali būti skaidoma į kelias mažesnes atkarpas, vadinamas vidinėmis frazėmis. Kai klausomės kalbos, smegenys natūraliai atpažįsta intonacinių ir vidinių frazių ribas. Šios ribos suteikia informacijos apie kalbėjimo struktūrą ir semantiką, padeda suprasti ir tinkamai interpretuoti informaciją.

Sonata Vaičiakauskienė. Akistata su lietuvių kalba: lietuvių kalbos mokytojų patirtis tautinių mažumų mokyklose 7

Tautinių mažumų bendrasis ugdymas Lietuvoje įgyvendinamas devyniose savivaldybėse, o mokyklų, vykdančių ugdymą tautinių mažumų kalbomis, tinklas tankiausias Pietryčių Lietuvoje. Lietuvos Respublikos teisinis švietimo reglamentavimas numato, kad tautinių mažumų mokyklose jų kalbõs mokoma arba kaip atskiro dalyko, arba mokymas vyksta tautinės mažumos kalba, o kai kurių dalykų mokoma lietuvių kalba. Vis dėlto dauguma tautinių mažumų mokyklų Lietuvoje ugdymą vykdo tautinės mažumos kalba, išskyrus lietuvių kalbos bei literatūros ir užsienio kalbos pamokas, taip pat pamokas, kai mokomasi Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, pilietiškumo pagrindų. Švietimo dokumentuose įteisinta nuostata, kad mokiniai, besimokantys tautinių mažumų ir valstybine kalba, lietuvių kalbos ir literatūros mokosi pagal tą pačią bendrąją dalyko programą, kurioje šiam dalykui skiriamas toks pat pamokų skaičius. 2021–2022 mokslo metais LKI atlikta septynių (67,5 proc. rusų mokomąja kalba ir 32,5 proc. lenkų mokomąja kalba) tautinių mažumų mokyklų lituanistų apklausa atskleidė svarbiausias problemas, kurios trukdo tautinių mažumų mokyklų mokiniams mokytis lietuvių kalbos, taip pat išryškino, kas stiprina motyvaciją mokytis lietuvių kalbos kaip negimtosios.

Atgarsiai

Dvi kalbos – anglų ir lietuvių – žmogaus ir kompiuterio sąsajoje (Gintautas Grigas) 12

Beveik visų kompiuterių sąsajos „gimtoji“ kalba yra anglų. Komentaro autorius svarsto, kaip pasiekti, kad lietuviui lietuviškas vertimas būtų suprantamesnis negu anglui angliškas originalas ir lietuvius paskatintų naudotis lietuviškomis programomis.

Aktualijos

Kristina Jakaitė-Bulbukienė: „Mokėti gyventi su amžino nežinojimo jausmu“ (kalb. Rita Urnėžiūtė) 13

Pokalbis su kalbininke, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros asistente, redaktore Kristina Jakaite-Bulbukiene, šiais metais išleidusia pirmąją savo knygą vaikams „Bobausis be ausų: trumpos istorijos apie Spurgį“.

Svetur

Konferencija karo dienomis (Daiva Šveikauskienė, Aušrelė Taranenko) 19

2022 m. gegužės 10 d. Kyjive turėjo vykti Anatolijaus Nepokupno 90-mečiui skirta konferencija „Baltai–slavai–germanai: Kalbų kontaktai sinchroniniu ir diachroniniu aspektu“. Ukrainos mokslininkai net ir karo sąlygomis sugebėjo susitelkti ir sukviesti kolegas į konferenciją – nuotolinę, surengtą 2022 m. gruodžio 15 d. Joje perskaityta 20 pranešimų, dalyviai buvo iš keturių miestų: Kyjivo, Lvivo, Vilniaus ir Hamiltono (Kanada). Straipsnyje plačiau apžvelgiami konferencijos pranešimai, tiesiogiai susiję su Anatolijaus Nepokupno moksline veikla ir lietuvių kalba. 

Pedagogo užrašai

Gimtosios kalbos čiulbėjimas (Arina Utovkaitė) 27

Aš – gimtosios kalbos pasakos kūrėja (Iveta Utovkaitė) 29

Spausdinami 2023 m. kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ mokinių grupės I vietos laimėtojų Arinos Utovkaitės ir Ivetos Utovkaitės darbai.

Kronika 30 

Kronikos skyrelyje „Konferencijos“ Vilija Sakalauskienė apžvelgia Vilniaus universitete vykusią tarptautinę konferenciją „Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje. Tekstologijos kultūriniai aspektai. Tekstas–tekstema–kontekstas“, o skyrelyje „Renginiai“ Rita Urnėžiūtė rašo apie Ukmergės rajone, Jogvilų kaime, surengtą koplytstulpio, skirto Zigmui Zinkevičiui, atidengimo šventę.