Aprašymas
Lionė Lapinskienė
Henrikui Radauskui – 115: kad žodis padėtų galvą pakelti nuo bliūdo... 3
Henrikas Radauskas XX a. trečiajame dešimtmetyje mokėsi Panevėžio valstybinėje vyrų gimnazijoje (dabar Juozo Balčikonio gimnazija) ir Panevėžio mokytojų seminarijoje (dabar Panevėžio kolegija). Gimnazijos mokinių kultūriniam gyvenimui tuo metu didelę įtaką turėjo nuo 1922 m. pradėjusi veikti „Meno kuopa“, joje susikūrusios literatūros, muzikos ir dailės sekcijos. Pirmajai vadovavo Julijonas Lindė-Dobilas, antrajai – Mykolas Karka, trečiajai – Juozas Zikaras. Panevėžio mokytojų seminarijos auklėtinius įsitraukti į visuomeninę filologinę veiklą kvietė Petro Būtėno įkurta Lietuvių kalbos mylėtojų asociacija, vėliau pervadinta Tautotyros žinių ir senienų rinkimo draugija. Radauskas buvo jos narys ir, mokytojo paragintas, rinko gimtojo Gikonių kaimo tautosaką. Panevėžyje Radauskas užaugo kaip intelektuali plataus akiračio asmenybė, debiutavo kaip poetas.
Recenzijos
Acta capituli ecclesiae cathedralis Vilnensis saec. XVI–XVIII. Vilniaus katedros bažnyčios kapitulos posėdžių protokolai. XVI–XVIII a. T. 1, 1502–1533 (Vidas Garliauskas) 7
Recenzuojamas Dariaus Antanavičiaus ir Dalios Emilijos Staškevičienės parengtas Vilniaus katedros kapitulos posėdžių protokolų tomas. Pasak recenzijos autoriaus, „šis šaltinis atveria mums kasdienį XVI a. pradžios Vilniaus ir kai kurių vietovių gyvenimą, parodo lėtai, bet nuosekliai europėjančią Lietuvos visuomenę.“
Aktualijos
Tarminė ir tarmiška literatūra, jos vertimas ir redagavimas (Rūta Kazlauskaitė, kalb. Rita Urnėžiūtė) 12
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ir Lietuvių kalbos draugija po vasaros atostogų tęsė Lietuvos kultūros tarybos finansuojamus seminarus „Literatūros vertėjas ir lietuvių kalba“. Pirmąjį šių metų pusmetį daugiausia dėmesio skirta naujajai leksikai, o rugsėjo 4 d. seminarui pasirinkta įvairių klausimų kelianti, bet retokai nagrinėjama tema – tarmės elementai verstiniuose grožinės literatūros tekstuose. Patirtimi dalijosi ir diskutuoti kvietė Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos docentė, viena iš 2024 m. išleistos „Praktinės bendrinės lietuvių kalbos gramatikos“ autorių Rūta Kazlauskaitė.
Pedagogo užrašai
Kalbos mokomasi, kai yra apie ką kalbėti (Audronė Anulienė, par. Vilma Zubaitienė) 22
„Ir Vasario 16-ąją, ir Kovo 11-ąją susiburiam, giedam himną, keliam vėliavą, ateina latviai, estai mūsų palaikyti. Tokiomis dienomis „broliai, seserys“ yra ne tik skambūs žodžiai, mes iš tikrųjų taip jaučiamės. Tokie dalykai patraukia. Vaikas turi pajusti ugdymo įstaigos patrauklumą, aplinkinių nuoširdumą“, – pasakoja Lituanistinio švietimo mokytojo premijos laureatė, Briuselio II Europos mokyklos lietuvių kalbos ir filosofijos mokytoja ekspertė Audronė Anulienė.
Gardus man dzūkiškas skonis (Gabija Tarailaitė) 30
Žodžio svaja (Guoda Šmerauskaitė) 31
Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą (Gabrielia Vansovič) 31
Spausdinami 2025 m. kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ mokinių grupės nugalėtojų Gabijos Tarailaitės ir Guodos Šmerauskaitės darbai bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos specialiuoju prizu apdovanotas Gabrielios Vansovič darbas.
