„Gimtoji kalba“ Nr. 3 / 2023

Aprašymas

„GIMTOJI KALBA“ NR. 3 PDF FORMATU

Daiva Sinkevičiūtė. Nauji ir reti lietuviški dvikamieniai vardai 3

Straipsnio autorė domisi mažai paplitusiais dvikamieniais asmenvardžiais ir plačiau apžvelgia keliasdešimt vardų, tikėdamasi, kad tai gali praversti ir tėvams, ieškantiems originalių lietuviškų vardų savo naujagimiams. Vienas tokių vardų šaltinis – istorijos dokumentuose vis dar atrandami iki šiol nežinoti lietuvių dvikamieniai asmenvardžiai. Kitas originalių dvikamienių vardų šaltinis – pačių žmonių sukurti reti dvikamieniai vardai, sudaryti iš tradicinių lietuviškų dvikamienių vardų dėmenų. Pasak autorės, istorijos šaltiniuose paminėti asmenvardžiai gali pasitarnauti pildant XXI a. vardyną, o pakartotinai duoti labai reti lietuvių dvikamieniai vardai didina retų tautinių vardų įvairovę.

Aktualijos

Kiekvienas turim savo katekizmą (Lietuvių kalbos renginių tradicijos Šakių krašte) (Lina Eringienė) 7

Šakių kraštas išskirtinis ne tik daininga šnekta ir tuo, kad čia yra gimę daug kalbai ir kultūrai nusipelniusių žmonių, bet ir ilgametėmis kalbos renginių tradicijomis. Jau penkis dešimtmečius čia kasmet vis kitoje vietovėje rengiama Lietuvių kalbos diena. Prie kalbos renginių organizavimo, kalbos ir kultūros žmonių įamžinimo reikšmingai prisideda Šakių rajono savivaldybės viešoji biblioteka. O 2022 m. bibliotekos kolektyvo ir jo vadovų iniciatyva Valstybinė lietuvių kalbos komisija Šakius buvo paskelbusi Lietuvių kalbos dienų sostine. 

Mums rašo

Eta paviršutiniškumas (Stasys Zajankauskas) 11

Laiško autorius domisi, kaip įvairiose kalbose vadinamas ženklas @, vartojamas el. pašto adresuose, aiškinasi, ką reiškia santrumpos, vardai ar pavadinimai ETA, Eta, eta, ir siūlo ženklą @  el. pašto adresuose lietuviškai vadinti vieta. 

Lietuvių kalbos dienos Vilniuje: nė dienos be patarlės (Aurika Usonienė) 13

Lietuvių kalbos dienų proga Vilniaus viešojo transporto keleiviai buvo pakviesti pasidomėti smulkiąja lietuvių tautosaka. Nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva sostinės autobusų ir troleibusų reklaminiuose ekranuose skelbtos patarlės ir priežodžiai, kuriuose minimas žodis.

Pedagogo užrašai

Pokalbis apie lietuvių kalbos mokymą – žvilgsnis į dabartį ir idėjos ateičiai (parengė Rita Urnėžiūtė) 15

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko Lietuvių kalbos dienų renginys – forumas „Kodėl reikia keisti lietuvių kalbos mokymo ideologiją?“. Jame dalyvavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė ir šios komisijos narė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams literatūrologė Žydronė Kolevinskienė, Vilniaus Pilaitės gimnazijos lituanistė, 2021-ųjų Metų mokytoja Andželika Aleksandravičiūtė, viena iš laisvosios mokyklos modelio „Forvardas“ kūrėjų, lietuvių kalbos mokytoja ir švietimo konsultantė Julija Glinskė, kalbininkas, lietuvių kalbos mokyklinių vadovėlių bendraautoris Antanas Smetona, o pašnekovus kalbino LNB vyriausioji metodininkė-tyrėja Jolanta Zabarskaitė.

In memoriam Nijolei Kvaraciejūtei (Danutė Sirijos Giraitė) 22

Atsisveikinimo žodis grožinės ir humanitarinės literatūros redaktorei Nijolei Kvaraciejūtei (1940–2023).

Metų žodis ir Metų posakis

2022-ųjų rinkimai baigėsi (Rita Urnėžiūtė) 24

Vasario 21 d. paaiškėjo šeštą kartą Lietuvoje surengtų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai. Nuo 2022 m. pradžios rinkimų organizatoriams buvo atsiųsta 17 žodžių ir 50 posakių. Dauguma žodžių ir posakių buvo susiję su karo realijomis: Ukrainą užpuolusios Rusijos ir jos kareivių įvardijimais, gynybos priemonių pavadinimais, Lietuvos gyventojų reakcijomis į karą.

Svetur

Kitoks kalbėjimas apie karą: Julijos Latyninos laidose vartojama leksika (Evija Lipartė) 27

Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, kurį oficialioji Rusijos žiniasklaida vadina karine operacija, specialiąja operacija ir panašiai, palaiko ne visi rusai. Tiems, kurie gyvena Rusijos Federacijoje, vartoti žodį karas draudžiama, užtat tai laisvai daro rusų demokratinių jėgų atstovai, opozicionieriai, gyvenantys už šios šalies ribų. Tarp jų yra ir žurnalistė, rašytoja, filologijos mokslų daktarė Julija Latynina, 2017 m. išvykusi iš Rusijos. Straipsnyje nagrinėjama trijose Latyninos laidose, skirtose kertiniams su Rusijos pradėtu karu Ukrainoje susijusiems įvykiams, pavartota leksika.

Kronika 33

Kronikoje apžvelgiamos Lietuvių kalbos draugijos skyrių naujienos ir skelbiami naujausi  draugijos valdybos patvirtinti dokumentai.