Aprašymas
Kristina Rutkovska
Barokinės religinės kultūros liudijimas. Vilniaus jėzuitų biblistikos paskaitų konspekto tyrimas 3
Vilniaus universiteto tyrėjai siekia atskleisti Šventojo Rašto dėstymo praktiką Vilniaus akademijoje XVII a. pirmojoje pusėje. Ši tema nagrinėjama analizuojant svarbų LDK paveldui ir originalų visos Europos mastu XVII a. religinės raštijos paminklą – Biblijos paskaitų konspektą, 1620 m. Vilniuje parengtą Adamo Penskio (Pęski). Iki šiol konspekto autorystė buvo priskiriama Konstantinui Sirvydui. Tikimasi, kad parengtas šio rankraščio kritinis leidimas ir jo tyrimai suteiks vertingų duomenų apie Biblijos dėstymo metodus jėzuitų mokyklose XVII a. pradžioje, taip pat prisidės prie jo autorystės problemos sprendimo.
Šv. Rašto studijoms Vilniaus jėzuitai ypatingą reikšmę skyrė nuo pat Akademijos įkūrimo – jau 1578 m. įvedė jas kaip atskirą dalyką. Tai buvo jėzuitų švietimo naujovė – pavyzdžiui, Krokuvos universitete ar kitų ordinų švietimo įstaigose Lenkijoje tokia dėstymo praktika nebuvo taikoma iki XVIII a. Vilniaus profesorių pastangomis Šv. Rašto paskaitos buvo įvestos ne tik universitetuose, bet ir visose jėzuitų kolegijose. Galima daryti išvadą, kad būtent Vilniaus akademija davė impulsą biblistikos dėstymui ir svariai prisidėjo prie jo sistemingo įtvirtinimo jėzuitų studijų struktūroje. Vienintelis žinių apie tas paskaitas šaltinis – minėtieji Penskio paskaitų konspektai.
Aktualijos
Patirti senąją knygą (Ernesta Kazakėnaitė, kalb. Rita Urnėžiūtė) 11
Vasario pradžioje buvusiame Vilniaus universiteto knygyne „Littera“ veikė unikali paroda „dEfektai: knygos pasakoja“. Pasak jos sumanytojos ir autorės, Vilniaus universiteto Baltistikos katedros asistentės dr. Ernestos Kazakėnaitės, vos kelias dienas trukusi paroda buvo eksperimentas, kuriame lankytojai galėjo ne tik pamatyti senąją knygą, bet ir ją patirti. Parodoje buvo galima paliesti apie šimtą eksponatų. Tai XVI–XX a. raštijos paminklai, keli žemėlapiai, daugiausia lietuvių ir latvių, bet taip pat estų, islandų, latgaliečių, lenkų, lyvių, lotynų, prancūzų, senąja graikų, sanskrito, bažnytine slavų ir vokiečių kalbomis. Juos visus siejo defektinė būklė ir bendra baltistikos tematika.
Daugiadarbiam profesoriui Arnoldui Piročkinui būtų sukakę 95-eri (Vitas Labutis) 15
Prof. Vitas Labutis kviečia prisiminti prieš šešerius metus mirusio prof. Arnoldo Piročkino (1931–2020) gyvenimo ir mokslinės veiklos kelią, ypač kalbininko Jono Jablonskio asmenybės ir darbų tyrimus, ir pažvelgti į paskutinės monografijos „Jonas Jablonskis: gyvenimas ir darbai“ rengimo istoriją.
Metų žodis ir Metų posakis
2025-ųjų nugalėtojai (Rita Urnėžiūtė) 22
Vasario 21 d., Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, baigėsi devintieji Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai. Portalo „Alfa.lt“ lankytojai 2025-ųjų Metų žodžiu išrinko žodį „Čiurlionis“ ir posakį „Socialinės savidestrukcijos spiralės multiplikavimas“. Komisija pirmą vietą skyrė žodžiui „kultūra“ ir posakiui „Plius dešimt balų“.
Iš praeities
Vlado Pupšio atsiminimai apie Juozą Balčikonį (par. Aldonas Pupkis) 25
Skelbiami studento lituanisto, vėliau socialinių mokslų daktaro, Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto Pedagogikos katedros vedėjo Vlado Pupšio (1934–2009) atsiminimai apie prof. Juozą Balčikonį.
Kronika 30
Vasario 19 d. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Regionų plėtros institutas drauge su partnerėmis: Lietuvių kalbos draugija, Šiaulių universitetine gimnazija, Kėdainių šviesiąja gimnazija ir Šiaulių rajono Kužių mokykla – surengė jau ketvirtą nuotolinę metodinę-dalykinę konferenciją „Lituanistika mokykloje“. Konferencijoje skaitytus pranešimus apžvelgia jos organizacinio komiteto pirmininkė doc. dr. Rūta Kazlauskaitė.
