Aprašymas
Nida Poderienė. Grįžtamoji migracija: ką atskleidžia grįžusių emigrantų vaikų kalbos tyrimai 3
Vienas didžiausių į Lietuvą grįžusių emigrantų šeimų rūpesčių – vaikų integracija į Lietuvos švietimo sistemą. Straipsnyje apie šias problemas rašoma remiantis dviejų tyrimų duomenimis. Pirmasis – tai 2019 m. atliktas 3–8 klasių mokinių, visą laiką gyvenusių Lietuvoje, ir iš užsienio grįžusių jų bendraamžių kalbos ir kalbinių nuostatų tyrimas. O kuo panaši ir kuo skiriasi grįžusių iš užsienio ir Lietuvoje augusių mokinių lietuvių kalba, aiškintasi remiantis 2021 m. sukauptų mokinių kalbos tekstynų tyrimu.
Autorė atkreipia dėmesį į tai, kad grįžusiems iš užsienio vaikams Lietuvoje pradėjus lankyti mokyklą nelengva prisitaikyti prie naujos mokymo sistemos, o nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas kelia sunkumų mokantis įvairių dalykų. Pabrėžiama, kad vienas iš esminių socialinę ir kalbinę integraciją palengvinančių arba, priešingai, sunkinančių veiksnių yra grįžusio mokinio ir mokytojo tarpusavio santykiai.
Remiantis mokinių tekstynų analize daroma išvada, kad grįžusių emigrantų vaikams stinga rašytinės kalbos gebėjimų, tačiau jų kalbinė raiška autentiška, atvira, jų patirtis platesnė, jie nebijo reflektuoti savo patirčių. Iš užsienio grįžusių ir Lietuvoje nuolat gyvenusių 8–12 metų vaikų rašytinė kalba labiausiai skiriasi rašybos taisyklingumu.
Evaldas Mankevičius, Kristina Jakaitė-Bulbukienė. Mokytojų nuostatos tarmių atžvilgiu 8
Vyrauja įsitikinimas, kad mokytojai turi formuoti visuomenės, o kartu ir mokinių teigiamą požiūrį į kalbos taisyklingumą, kad tai jų pareiga. Svarbu tirti ir pačių mokytojų kalbines nuostatas, nes tai tiesiogiai veikia ugdymo procesą, be to, iš dalies lemia ir kalbos atmainų gyvavimą apskritai. Straipsnyje apžvelgiami duomenys, sukaupti 2020–2022 m. vykdant Vilniaus universiteto projektą „Lietuvos gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“, atskleidžia, kad mokytojų nuostatos savõs tarmės atžvilgiu įvairuoja nuo itin teigiamų iki neigiamų, tačiau dėl tarmių išlaikymo, jų vertingumo neabejojama, o bendrąja prasme žavesį kelia pats gebėjimas kalbėti tarmiškai. Nors visi mokytojai siekia išmokyti bendrinės kalbos, tačiau aiškiai atskiria viešąją ir privačiąją vartoseną, o kai kurie, mokantys ir aktyviai vartojantys tarmę, tą rodo ir savu pavyzdžiu.
Mums rašo
Lietuvių kalbos draugijos Kelmės skyriuje paminėtas valstybinės kalbos statuso šimtmetis (Ona Laima Gudzinevičiūtė) 17
LKD Kelmės skyrius valstybinės kalbos šimtmečiui skirtame renginyje prisiminė krašto šviesuolius ir savo skyriaus istoriją, diskutavo apie lietuvių kalbos istoriją ir dabartį.
Viktorina, skirta valstybinės kalbos statuso šimtmečiui (Algirdas Malakauskas, Aušrinė Rinkevičienė) 19
Šiaulių miesto savivaldybė ir LKD surengė virtualią Lietuvių kalbos viktoriną, skirtą valstybinės lietuvių kalbos statuso šimtmečiui. Organizatoriai, apdovanoję laimėtojus, tikisi, kad tokie patrauklia forma organizuojami renginiai skatina visuomenę domėtis lietuvių kalba ir jos istorija, kelti savo raštingumą ir didina lietuvių kalbos prestižą.
Iš praeities
Neišblėsęs ekspedicijos vaizdas (Antanas Balašaitis) 22
Žodynininkas Antanas Balašaitis prisimena vieną prieš penkis dešimtmečius Pastovių rajone, Baltarusijoje, vykusios ekspedicijos epizodą.
Kronika 23
Aušra Rimkutė-Ganusauskienė apžvelgia pranešimus, skaitytus LKI Terminologijos centro surengtame moksliniame seminare „Terminologija: mokslo ir praktikos klausimai“. Taip pat skelbiamas skyrelis „Valstybinė kalba“.
2023 m. sukanka 28
„Gimtosios kalbos“ 2022 metų turinys 33
-
-
-
-
-
0