Aprašymas
Kristina Jakaitė-Bulbukienė, Evaldas Mankevičius. Mokytojų nuostatos bendrinės kalbos atžvilgiu 3
Kalbinės nuostatos – tai savo ir kitų kalbos vertinimas. Straipsnyje aptariamos 27 mokytojų nuomonės, pateiktos duodant interviu. Mokytojų buvo klausiama, kaip jie vertina bendrinę kalbą ir jos norminimą, koks atrodo šia atmaina kalbantis žmogus, kaip vertina savo pačių bendrinę kalbą, kaip jiems sekasi mokyti kalbos, kiek ir kada taiso mokinių daromas klaidas ir kaip apskritai vertina mokinių lietuvių kalbą.
Tyrime apklausti mokytojai bendrinę kalbą vertina teigiamai. Taisyklingos bendrinės kalbos vartojimas jų siejamas su išsilavinimu, pranašumu, prestižu, aukštesniu socialiniu statusu. Tokias nuostatas mokytojai stengiasi perduoti ir mokiniams, stengiasi išlaikyti taisyklingos bendrinės kalbos vartojimą darbinėje aplinkoje (mokykloje), nevengia griežtesnės retorikos mokinių atžvilgiu, kontroliuoja savo kalbą, bet teigia, kad svarbesnis turinys. Mokytojai jaučiasi privalą išmokyti taisyklingos bendrinės kalbos kaip ir bet kurio kito mokomojo dalyko ir aiškiai atskiria vietą ir laiką, kada bendrinė kalba turi būti vartojama.
Lionė Lapinskienė. Bitė Vilimaitė: „Žodis – ypač užrašytas – daug gali pakeisti“ 14
Lazdijai, Kaunas, Vilnius, Avižieniai – svarbiausios rašytojos Bitės Vilimaitės (1943–2014) gyvenimo vietos. Ji gimė Lazdijuose, augo ir mokėsi Kaune, studijavo ir gyveno Vilniuje, paskui sugrįžo į gimtąjį Lazdijų kraštą. Per beveik penkiasdešimt savo kūrybinio gyvenimo metų – nuo „Grūdų miestelio“ iki paskutinių ant rašomojo stalo paliktų rankraščių – Bitė Vilimaitė iškyla ir kaip išskirtinės meilės ir pagarbos gimtajai kalbai puoselėtoja. Gimtasis žodis jai buvo viskas, ji tikėjo žodžio galia, jo atspalvius juto kaip niekas kitas, gal todėl ir nereta fraze jam suteikdavo visai naujų prasmių.
Aktualijos
„Kėdainių šaunieji humanitarai“ ir jų veikla, praturtinanti krašto kultūrinį gyvenimą (kalb. Rita Urnėžiūtė) 18
Lietuvių kalbos draugijos (LKD) Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius – ne tik vienas jauniausių Lietuvoje, bet ir vienas veikliausių.
Apie LKD veiklą ir asmeninį santykį su ja pasakoja trys LKD Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus nariai – Birutė Konstanblackaitė-Baltrūnienė, Regina Lukminienė ir Audrius Daukša.
Pedagogo užrašai
Kūrybinį konkursą „Mūsų kalbinis kultūrinis kraštovaizdis“ apibendrinant (Irena Baltakienė) 25
„Lituanistų sambūrio“ ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvių kalbos instituto bei Lietuvių kalbos draugijos rengiamo kūrybinio konkurso „Mūsų kalbinis kultūrinis kraštovaizdis“ tikslas – skatinti mokinius tirti savo gyvenamosios aplinkos kalbinį kultūrinį kraštovaizdį (vietovardžius, gatvių pavadinimus, viešąsias iškabas, įstaigų pavadinimus, atminimo ženklus, paminklus, atminimo lentas ir pan.) bei plėtoti kalbinę, kūrybinę raišką (tekstu, garsu, vaizdu, fotografija, trumpais filmais ar kitais būdais). Konkurse dalyvauti kviečiami Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų 1–12 klasių mokiniai.
Antrą kartą surengto konkurso organizatorius pasiekė daugiau kaip 150 darbų. Jų autoriai sugalvojo originalių analizės aspektų. Vieni buvo linkę vaizdingu žodžiu perteikti gimtinės grožį, pasakoti, piešti, kitiems rūpėjo tirti, aiškinti vietovardžių kilmę, treti tarsi metraštininkai stengėsi dokumentuoti ekskursijas, renginius. Nemaža dalyvių siekė būti šiuolaikiški ir jungė pasakojimą su vaizdų kūrimo menu.
Apžvalga
Daiva Murmulaitytė. Naujažodžių darybos ir morfemikos tyrimų perspektyvos (Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno atvejis) (Jolanta Vaskelienė) 31
Rita Miliūnaitė. Įvairuojantys ir nauji lietuvių kalbos reiškiniai XXI a. pradžioje: sistematika ir pokyčių kryptys (Jolanta Vaskelienė) 33
Pristatomos dvi naujos Lietuvių kalbos instituto mokslininkių monografijos.
Kronika 35
Kronikos skyrelyje „Lietuvių kalbos draugijoje“ pasakojama apie Vilniaus universiteto Filologijos fakultete surengtą Zigmo Zinkevičiaus (1925–2018) atminimo popietę ir kviečiama siųsti atsiminimus pradėtai rengti atsiminimų knygai.