„Gimtoji kalba“ Nr. 11 / 2022

Aprašymas

„GIMTOJI KALBA“ NR. 11 PDF FORMATU

Daiva Šveikauskienė. Anatolijus Nepokupnas ir pirmoji lietuviška knyga 3

Straipsnyje, skirtame Martyno Mažvydo katekizmo 475 metų sukakčiai, žvelgiama į Lietuvos ir Ukrainos kalbininkų ir bibliotekininkų ryšius bei bendradarbiavimą. Pasakojama, kaip 1957 m. Lietuva atgavo Odesos bibliotekoje buvusį katekizmo egzempliorių. O prisimenant prieš 25 metus vykusį katekizmo 450-ųjų metinių minėjimą, rašoma ir apie ukrainiečių baltisto Anatolijaus Nepokupno (1932–2006) ryšius su Lietuva.

 Birutė Kabašinskaitė. Iš žodžių istorijos: nuo lazdelės iki kompiuterių programos 8

Autorė rašo, kad tiriant lietuvių raštiją kartkartėmis nustebina ir pralinksmina atsitiktinai aptikti žodžių darinių istorijos vingiai. Šį kartą ji nagrinėja bendrašaknių vedinių rašyklė ir rašiklis istoriją. Pirmuosiuose Biblijos vertimuose į lietuvių kalbą pasirodžiusi rašyklė mūsų laikais įgauna naują reikšmę kompiuterijos srityje. Rašymo priemonės reikšme įsitvirtinęs rašiklis pirmą kartą buvo pavartotas 1863 m. Lietuvos kalvinistų giesmyne. Straipsnyje pasakojama, kaip šie vediniai atsirado, kaip keitėsi jų vartojimo kontekstai bei apibrėžtys žodynuose, ir parodoma, kad ne visada žodis, kuris atrodo esąs naujadaras, iš tiesų toks ir yra. 

Anželika Smetonienė. Mikalojaus Daukšos ir anoniminio 1605 m. katekizmų ištraukų palyginimas: slavizmai ir hibridai 13

Straipsnyje siekiama palyginti, kaip koreliuoja Mikalojaus Daukšos 1595 m. katekizmo ir anoniminio 1605 m. katekizmo slavizmai ir hibridai: kokius žodžius vietoj jų tais pačiais atvejais rinkdavosi Daukša, palyginti su anoniminiu katekizmu, ir atvirkščiai. Pateiktos žodžių poros, rastos Daukšos ir 1605 m. anoniminio katekizmo tapačiose ištraukose, rodo, kad abu katekizmai slavizmų ir slaviškos šaknies hibridų vartojimo aspektu yra apylygiai: nė viename šaltinyje nėra gerokai daugiau ar gerokai mažiau skolinių ir hibridų. 

Recenzijos

Josvainių krašto vardynas (Vidas Garliauskas) 18

Recenzuojamas žinomo lituanisto Ryto Tamašausko parengtas „Josvainių krašto vardynas“ – vertinga knyga, iš kurios galima susidaryti vaizdą ne tik apie vietų vardus, bet ir apie šio krašto praeitį. 

Pedagogo užrašai

Sigita Lukienė: „Žiūrėti televizorių nieko neveikiant aš laikau prabanga“ (kalb. Nijolė Čižikienė) 22

Apie savo darbus ir pomėgius (vienas iš jų – tapyti) pasakoja Lietuvių kalbos draugijos Kuršėnų skyriaus narė, lituanistė, kraštotyrininkė, Kalendorių muziejaus įkūrėja Sigita Lukienė.

Rašytoja iš „Dievo užmiršto kampelio“ ir jos kalba (Rita Urnėžiūtė) 26

Straipsnyje pasakojama apie rašytoją, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją Stasę Jasiūnaitę (1912–1986), neišvydusią nė vieno išspausdinto savo kūrinio, o dėl sovietų valdžiai netinkamų pažiūrų turėjusią atsisveikinti su pedagoginiu darbu. Pateikiama epizodų iš jos apysakų redagavimo istorijos. Straipsnio pabaigoje pristatomas pedagoginis eksperimentas, kurio tikslas buvo pasidomėti, kaip rašytojos vartotą leksiką, frazeologiją, paminėtas realijas atpažįsta dabartiniai jos gimtojo krašto mokiniai. 

Kronika 35

Kronikos skyrelyje „Konferencijos, renginiai“ Birutė Jasiūnaitė rašo apie Vilniaus universitete surengtą tarptautinę Kazimiero Būgos konferenciją „Baltų kalbotyra: lyginamosios perspektyvos“.