Aprašymas
Birutė Jasiūnaitė. Gyvūnai tradicinėje frazeologijoje ir etninėje kultūroje. Lydeka [3]
Lydeka – viena stambiausių mūsų gėlavandenių žuvų. Ji ilgažiaunė, margašonė, išpūstakė, minta įvairiomis smulkesnėmis žuvelėmis, garsėja rajumu. Tai visuomet buvo geidžiamas žvejų laimikis. Lydekos populiarumą liaudies kultūroje veikiausiai lėmė įsidėmėtinas vandens gyvio dydis ir plėšrumas, savotiška gracija.
Pedagogo užrašai
Konkursai – prasminga veikla, įžiebianti kūrybiškumą ir stiprinanti bendruomeniškumą (Irena Baltakienė) [9]
Šiais metais Lietuvių kalbos draugija, „Lituanistų sambūris“ bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas vėl surengė kūrybinių darbų konkursą „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“. Organizatoriai džiaugėsi dalyvių darbais iš įvairių Lietuvos kampelių. Ir nors darbų šiemet atsiųsta mažiau nei pernai, visi jie pasižymėjo branda, originalumu ir kūrybiškumu.
„Laba diena, su Jumis pilotas lietuvių kalba“ (Augustė Anisimova) [14]
Mokinių grupės nugalėtoja Alytaus šv. Benedikto gimnazijos atstovė Augustė Anisimova kviečia į skrydį popieriniu lėktuvėliu – nepaprastą skrydį, kuriame telpa daugybė žmonių, kalbų bei akcentų ir be galo svarbu nepamiršti, neišduoti to, kas visus skraidina.
Pelės įvaizdis kinų ir lietuvių kalbų frazeologizmuose (Vidas Dusevičius) [16]
Suaugusiųjų grupės nugalėtojas vilnietis Vidas Dusevičius aiškinasi, kuo panašus ir kuo skiriasi pelės įvaizdis kinų ir lietuvių kalbų frazeologijoje. Išvada: „Nepaisant mūsų išankstinės nuostatos, kad sutapimų tarp kinų ir lietuvių kalbų frazeologizmų neturėtų būti, apie dvidešimt idiomų, kuriose minima pelė, turi bendrų konotacijų.“
Pamilstu Tave iš naujo (Ligita Sinušienė) [19]
Palangiškė lituanistė Ligita Sinušienė pasakoja apie savo santykį su lietuvių kalba – nuo pirmųjų pastangų ankstyvoje vaikystėje išmokti skaityti ir rašyti iki lituanistikos studijų universitete ir naujų gimtosios kalbos atradimų mokant jos karo pabėgėlių vaikus ukrainiečius.
Netekome žodynininkės Angelės Vilutytės-Rimševičienės (Antanas Balašaitis) [23]
Birželio 27 d. į Amžinybės prieglobstį iškeliavo žodynininkė Angelė Vilutytė-Rimševičienė – ilgametė Lietuvių kalbos instituto darbuotoja, daugiau kaip keturis dešimtmečius dirbusi prie didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ bei kitų svarbiausių lietuvių kalbos žodynų, „Kaltanėnų šnektos žodyno“ autorė.
Kronika [26]
Daiva Murmulaitytė rašo apie Lietuvių kalbos institute surengtas IV leksikografų dirbtuves – tradicinį Bendrinės kalbos tyrimų centro žodynininkių rengiamą mokslinį seminarą, kuris šiais metais buvo skirtas „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekos 120-mečiui ir šio žodyno baigimo 20-mečiui.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokolinis nutarimas Nr. PN-8 (su Aistės Pangonytės komentaru) [30]
Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2022 m. birželio 30 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-8 patvirtino Kiriliškų rašmenų transliteravimo lotyniškos abėcėlės rašmenimis taisykles. Jos pirmiausia skiriamos civilinės metrikacijos reikmėms, tačiau gali būti taikomos ir plačiau.
Iš skaitinių [35]
Keletas ištraukų iš Gendručio Morkūno (1960–2009) eseistikos, atspindinčių rašytojo požiūrį į kalbos štampus, kalbos mokymą, vaikų literatūrą.
-
-
-
-
-
0