„Gimtoji kalba“ Nr. 5 / 2022

Aprašymas

„GIMTOJI KALBA“ NR. 5 PDF FORMATU

Justina Bružaitė-Liseckienė. Lengvai suprantama kalba ir įtrauki visuomenė 3

Ne visiems visuomenės nariams vienodai sekasi skaityti ir suprasti įvairius tekstus. Pirmiausia individualiais skaitymo poreikiais pasižymi asmenys, turintys intelekto sutrikimų. Taip pat ne viską sekasi suprasti asmenims, kurie dar tik pradėjo moky¬tis kalbos arba kurių išsilavinimas žemesnis. Siekiant, kad visi visuomenės nariai galėtų įsitraukti į jos gyvenimą, pasaulyje jau keletą dešimtmečių domimasi lengvai suprantama kalba (angl. easy-to-read / easy language). Taip yra vadinama bendrinės kalbos atmaina, kurioje kalbinė raiška supaprastinta tiek, kad rašytiniai ar sakytiniai tekstai būtų lengvai skaitomi ir suprantami. Straipsnyje siekiama pristatyti lengvai suprantamos kalbos konceptą, reikalingumą ir pagrindinius bruožus. 

Bonifacas Stundžia. Tęsiamos bendrinės tarties rekomendacijos 9

2022 m. balandžio 28 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) protokoliniu nutarimu Nr. PN-7 (k-27) patvirtino rekomendaciją „Dėl kai kurių žodžių tarimo“ (spausdinama šiame numeryje). Joje aptariama grupė įvairių, dažniausiai nesisteminių, tarties atvejų, įsišaknijusių realiojoje vartosenoje: kirčiuotų padėtinio ilgumo balsių e ir a tarimas kai kuriuose savuose ir svetimuose žodžiuose, kai kurie balsio o tarimo atvejai, žodžiai su dvibalsiais eu ir ou, priebalsio j įterpimas tarp balsių ir kt. Šią rekomendaciją komentuoja VLKK narys akad. prof. dr. Bonifacas Stundžia.

Mums rašo

Kai anglų kalba daro meškos paslaugą (Laimantas Jonušys) 12

Laiške atkreipiamas dėmesys į tarptautinius žodžius, dėl anglų kalbos įtakos lietuvių kalboje vartojamus ne savo reikšme: novelė (angl. novel) vietoj romano, kopija (angl. copy) vietoj egzemplioriaus, konspiracijos teorija (angl. conspiracy theory) vietoj sąmokslo teorijos, regionas (angl. region) vietoj Ukrainos administracinio vieneto pavadinimo sritis ir kt. 

Aktualijos

Lietuvių kalbos draugijos darbai ir planai (Rita Urnėžiūtė) 13

2022 m. balandžio 23 d. Vilniaus universitete įvykusiame Lietuvių kalbos draugijos suvažiavime patvirtintos veiklos ataskaitos, aptarta nauja organizacijos įstatų redakcija, kalbėtasi apie ateities veiklos planus, o po suvažiavimo surengtas susitikimas su gamtininku, tautodailininku, uteniškių šnekta rašančiu literatu Romualdu Šimkūnu.  

Iš praeities

Laimonas Noreika: „Jei nebūčiau aktorius, būčiau mokytojas“ (kalb. Irena Ežbieta Čekmonienė) 19

Aktorius Laimonas Noreika apie viešojo kalbėjimo ypatumus sakė: „Buity mums užtenka paviršutinio kvėpavimo, o jeigu scenoj reikia išsakyti ilgus periodus, pradėsi gaudyti orą, ir tai erzins klausytojus. Pažiūrėkit, kaip dainuoja geras dainininkas: niekad krūtinė nesikilnoja, vadinasi, diafragma dirba – tu raumenis išmankštintus trukt ir tavo kalbėjimo aparatas per ausis, per nosį prisipildo oro. Juk netrauksi oro per nosį. Tokia aktorinė technika. Be to, visada svarbu dikcija. Būtina kalbėti tam, kuris yra paskutinėj eilėj. O jei aš kalbėsiu, kaip man patogu, kaip paprastas kasdienybės žmogus, tai prasidės bruzdesys. Net jei šnabždėdamas sakau, turiu pasakyti taip, kad girdėtų. Tai reikia žinoti ir tam rengtis. Tokia pat technika ir pedagogui, ir kunigui. Tuo reikia rūpintis.“ 

Svetur

Lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymas ir mokymasis Pekino užsienio studijų universitete  (Rokas Liutkevičius, Yiran Wang) 27

Nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. Pekino užsienio studijų universitete lietuvių kalbą ir kultūrą kasmet pasirenka studijuoti 15–20 studentų. 2017 m. rudenį, be jau ilgą lai¬ką vykdytos pasirenkamosios studijų programos, buvo pradėtos ir bakalauro lietuvių kalbos ir kultūros studijos. Pirmąją lietuvių kalbos ir kultūros studijų bakalaurantų grupę sudarė 11 kinų studentų. Visi jie 2021 m. pavasarį sėkmingai baigė studijas ir tapo pirmaisiais istorijoje Pekino užsienio studijų universiteto diplomuotais lietuvių kalbos ir kultūros specialistais.

Mokant lietuvių kalbos ir kultūros Pekino užsienio studijų universitete jaučiamas tikslingesnės didaktinės medžiagos kinų studentams poreikis. Nors turimų profesio¬naliai parengtų lietuvių kalbos vadovėlių kitakalbiams mokyti Kinijoje pakanka, jų turinys ne visai atitinka vietinių studentų lūkesčius. Didžioji dalis studentams užsieniečiams mokyti skirtų lietuviškų vadovėlių yra parengti žvelgiant iš Lietuvoje studijuojančių ir gyvenančių žmonių perspektyvos. Kinų studentai, stu¬dijuojantys lietuvių kalbą savo šalyje, norėtų lietuvių kalbos vadovėliuose rasti jiems pažįstamų kiniškų realijų vertimų į lietuvių kalbą, gyvenimo Kinijoje situacijas ati¬tinkančių dialogų, klausymo užduočių. Tokie vadovėliai ir kita didaktinė medžiaga Pekine rengiama pačių lietuvių kalbos ir kultūros dėstytojų pastangomis.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokolinis nutarimas PN-7 (k-27) [33]