Aprašymas
Dalia Sviderskienė
Iš lietuvių arealinės toponimijos tyrimų: Anykščių krašto žemės kalba 3
Lietuvių kalbos institute, Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro archyve, saugomos rankraštinės Lietuvos žemės vardyno anketos (1935–1937). Ši sankaupa pravarti nustatant tam tikro ploto toponimijos sisteminę struktūrą; be to, ji vertinga pažintiniu lygmeniu. Remiantis Utenos apskrities Anykščių valsčiaus Šeimyniškėlių kaimo anketa (1935) atlikta kompleksinė 97 žemėvardžių analizė, nustatyta gyvenvietės toponimijos sisteminė struktūra. Toponimai analizuoti leksiniu, darybiniu ir kognityviniu lygmeniu. Vietų vardų analizė derinta su anketose užfiksuotais vardinės medžiagos surašytojų dalyvaujamojo stebėjimo rezultatais, padedančiais pažinti įvardijamų objektų ypatybes. Taip pat pasinaudota išlikusiais pridėtiniais anketų topografiniais planais-schemomis, kuriuose užfiksuota tarpukario kaimo erdvinė informacija, kitais prieinamais šaltiniais. Tai leido į tarpukario erdvę pažvelgti tiek iš vidaus (įvardytojo akimis), tiek iš išorės (tyrėjo akimis), išanalizuoti tiriamojo ploto onomastines situacijas, atskleisti objektyviąsias ir subjektyviąsias vietų įvardijimo priežastis, nustatyti įvardijimo kriterijus, pamatyti, kaip toponimijos vienetai atspindi individo aplinkos matymą, suvokimą ir konceptualizavimo būdus kalboje.
Jolanta Kovalevskaitė
Kaip mokslinius tekstus rašo studentai ir mokslininkai profesionalai 11
Iki šiol akademinės lietuvių kalbos tyrimams daugiausia buvo pasirenkami profesionalų mokslininkų darbai. Tačiau akademinės komunikacijos dalyviai yra ir studentai. Vadovaujant studentų darbams, matyti, kad studentams trūksta žinių apie mokslo kalbą kaip atskirą lietuvių bendrinės kalbos atmainą, nemažai jų rašydami darbus susiduria su sunkumais. Reikalingi išsamesni tyrimai, kurie padėtų suprasti, kokių metakalbos elementų studentų darbuose pakanka, o kokių trūksta, taip pat parodytų, kokios informacijos apie akademinį rašymą studentams reikėtų suteikti daugiau. Straipsnyje plačiau nagrinėjama, kaip mokslininkai ir studentai vartoja metakalbos žymiklius.
Aktualijos
Omnia mea mecum porto: pokalbis su profesore Regina Koženiauskiene (kalb. Eglė Gabrėnaitė) 19
Regina Koženiauskienė plačiai žinoma Lietuvos akademinėje ir kultūrinėje erdvėje kaip senosios lietuvių raštijos tyrėja, retorikos ir stilistikos specialistė, vadovėlių autorė, poezijos vertėja. Šiandien Profesorės dėmesio centre – daugiakalbėje kultūrinėje erdvėje gimusios XIX a. poezijos vertimai. Tai tekstai, rašyti istorinių lūžių, kultūrinės savivokos permąstymo laikotarpiu, tad jų vertimas – ne tik subtilus literatūrinis veiksmas, bet ir savita epochos atvertis, reikalaujanti atidžios poetinės klausos, filologinės disciplinos, jautrumo prasminiams niuansams. Vertėjos darbe susitinka klasikinės filologijos patirtis, retorikos ir stilistikos išmanymas, kultūrinių prasmių perkėlimo į šiandienos kalbą meistrystė. Pokalbyje Profesorė atsiskleidžia kaip restauratorė, atkurianti sudėtingą kultūrinį audinį ir grąžinanti jį į dabarties skaitytojo akiratį, į gyvąją kultūros atmintį.
Juozo Pikčilingio mokslinis palikimas ir šiandiena (Vilma Zubaitienė) 23
Sausio 11 d. Sintautuose (Šakių r.) paminėtos kraštiečio profesoriaus Juozo Pikčilingio 100-osios gimimo metinės. Renginyje pranešimą apie Juozą Pikčilingį skaitė LKD valdybos pirmininkė Vilma Zubaitienė. Pasak kalbininkės, „ypač pabrėžtina Pikčilingio nuostata, dažnai minėta ir mokslo straipsniuose: vien taisyklingumo nepakanka. Mokslininkas aiškiai parodė, kad galima kalbėti nepriekaištingai pagal gramatikos normas, bet kartu – skurdžiai, monotoniškai, šabloniškai. Taisyklingumas yra būtina, bet nepakankama sąlyga: be stiliaus kalba – negyva, be vidinės įtampos, be vaizdingumo ir minties jėgos.“
Iš praeities
Alovės Švč. Trejybės bažnyčia ir Alovės byla (Gintaras Lučinskas) 28
Pernai lapkričio pabaigoje pasirodė išsamus mokslinio populiarinamojo pobūdžio leidinys „Alovės Švč. Trejybės bažnyčia istorijos vingiuose“. Straipsnyje plačiau pristatoma vadinamoji Alovės byla – įvykis, kai Alovės bažnyčioje kilo „riaušės“ tarp lietuvių ir lenkų dėl pamaldų ir bažnytinių giesmių lietuvių kalba įvedimo. Šis susikirtimas baigėsi garsia 1907–1909 m. teismine byla.
