Aprašymas
„Gimtosios kalbos“ redakcinė kolegija apie 2025 metų tekstus ir jų autorius 3
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos „Gimtosios kalbos“ žurnalo redakcinė kolegija savo prizais tradiciškai apdovanojo 2025 m. publikacijų autorius:
Veslavą Sidaravičienę – už neoficialiųjų Vilniaus vietovardžių ir jų kaitos tyrimus (GK 2025, nr. 5),
Daivą Beliokaitę – už dėmesį savo krašto kalbininkams ir jų atminimo įamžinimui (GK 2025, nr. 1),
Gintarą Lučinską – už straipsnį apie tragiško likimo kalbininką Juozą Laboką (GK 2025, nr. 8),
Ernestą Kazakėnaitę – už dėmesį baltų raštijos istorijai (GK 2025, nr. 8),
Lionę Lapinskienę – už aktualizuotą istorinę medžiagą apie kalbai ir kultūrai nusipelniusių žmonių gyvenimą ir veiklą (GK 2025, nr. 9, nr. 11, nr. 12),
Auriką Usonienę – už atidų žvilgsnį į Lietuvių kalbos draugijos darbus (GK 2025, nr. 11,),
Aušrą Valančiauskienę – už informatyvius ir pedagogams svarbius patarimus (GK 2025, nr. 1),
Gabrielių E. Klimenką – už recenziją (GK 2025, nr. 3),
Mariją Nordkvellę – už vertingus kalbinių nuostatų tyrimus ir už sėkmingą debiutą (GK 2025, nr. 8),
Emiliją Kuprelytę – už šviežią žvilgsnį į modalumą ir už sėkmingą debiutą (GK 2025, nr. 4).
Asta Kazlauskienė. Ar (o gal kaip) reiškiame skatinimą balsu? 5
Lietuvių kalboje skatinimas – taip pat ir draudimas – gali būti reiškiamas skatinamaisiais sakiniais su liepiamąja arba tariamąja nuosaka, konstatuojamaisiais sakiniais su tam tikros reikšmės (performatyviaisiais) veiksmažodžiais, taip pat ir klausiamaisiais sakiniais, pavyzdžiui, Perrašyk darbą; Neperrašyk darbo; Prašyčiau perrašyti darbą; Prašau perrašyti darbą; Draudžiu perrašyti darbą; Gal perrašom darbą? Garsinėje kalboje gramatinę ir leksinę skatinimo raišką gali papildyti nelingvistinės priemonės (gestai, mimika) bei balso moduliacijos. Pastarąsias buvo nuspręsta panagrinėti išsamiau.
Atliktas skatinimą žyminčių sakinių akustinių ypatybių tyrimas parodė, kad remiantis kompleksiniais akustiniais požymiais patikimai galima skirti aktyvų (liepimą ir maldavimą) ir ne tokį aktyvų skatinimą, bet pastarojo pobūdį – patarimas ar prašymas – atpažinti sunkiau. Nagrinėjant rezultatus iškilo naujų klausimų, pavyzdžiui, dėl veiksmažodžių vaidmens skatinamuosiuose sakiniuose. Atliktas tyrimas atvėrė sudėtingus garsinės kalbos klodus, kuriuose susipina lingvistiniai, paralingvistiniai ir sociolingvistiniai kalbos metmenys.
Agnė Aleksaitė-Davidavičienė. Kaip lietuviai vertina užsieniečiams keliamą reikalavimą mokėti lietuvių kalbą? 9
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje prekes parduodantys ar paslaugas teikiantys užsieniečiai privalo aptarnauti gyventojus valstybine kalba ne žemesniu kaip baziniu kalbos mokėjimo lygiu. Straipsnio autorė analizuoja kelias 2023–2025 m. šia tema vykusias diskusijas ir jų komentarus bei įvairių apklausų duomenis, atskleidžiančius Lietuvos gyventojų požiūrį į reikalavimą užsieniečiams mokėti valstybinę kalbą.
Aktualijos
Aprangos terminija: istorija ir dabartis (Aušra Rimkutė-Ganusauskienė, kalb. Rita Urnėžiūtė) 16
Seminarų ciklą „Literatūros vertėjas ir lietuvių kalba“, finansuojamą Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ir Lietuvių kalbos draugija pernai baigė Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro vyr. mokslo darbuotojos Aušros Rimkutės-Ganusauskienės seminaru „Aprangos terminija: istorija ir dabartis“. Seminaras buvo išskirtinis tuo, kad jo dalyviai turėjo galimybę ir patys kurti aprangos terminus, ir padiskutuoti dėl dirbtinio intelekto sukurtų pavadinimų.
Iš praeities
Vieni Jadvygos Teofilės Juškytės-Širšės metai už Uralo (Loreta Andrulienė) 22
Tautinio atgimimo veikėja Jadvyga Teofilė Juškytė-Širšė (1868–1948) buvo pasinėrusi į įvairias veiklos sritis – bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, rengė vadovėlius pradinėms mokykloms, rinko tautosaką, ne tik pati rašė, bet ir vertė iš kitų kalbų. Buvo aktyvi visuomenininkė – su Gabriele Petkevičaite Bite įsteigė „Žiburėlio“ draugiją, dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime, Šiaulių „Varpo“ draugijos veikloje ir t. t.
Gimtosios Pernaravos žmonių atmintyje ji – Mokytoja. Pedagoginį darbą pradėjo teturėdama vos 12 metų – slapta dvare mokė tėvo samdinius. 1901 m. pavasarį, negavusi darbo Lietuvoje, išvyko į Sibiro miestą Irbitą mokyti trijų teisininko Kazimiero Dransutavičiaus dukterų. Straipsnyje, remiantis Juškytės rašytais laiškais, koncentruojamasi į šį jos gyvenimo tarpsnį, apie kurį būtų išlikusios labai menkos žinios, jei Jonas Basanavičius ir Povilas Višinskis nebūtų išsaugoję Juškytės jiems rašytų laiškų.
Pedagogo užrašai
Pamąstymai apie gyvenimą ir kalbą (Jūratė Sučylaitė) 28
Skelbiama 2025 m. kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ suaugusiųjų grupės laureatės Jūratės Sučylaitės esė.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokolinis nutarimas Nr. PN-5 31
Protokolinis nutarimas dėl VLKK 2013 m. vasario 28 d. protokolinio nutarimo Nr. PN-1 „Dėl rekomendacijos „Dėl valstybių parlamentų lietuviškų pavadinimų“ pakeitimo.
