Aprašymas
Rita Urnėžiūtė
Kas ir kaip aiškinta lietuvių skaitytojams Juozo Balčikonio verstose Vilhelmo Haufo pasakose? 3
Juozas Balčikonis – didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ vyriausiasis redaktorius ir žodžių rinkimo organizatorius, universiteto profesorius ir kalbos straipsnių autorius, Jablonskio raštų rengėjas ir lietuvių raštijos tyrėjas, kalbos ir tautosakos duomenų rinkėjas, vertėjas (pirmiausia pasakų) ir redaktorius.
Verčiant pasakas Balčikoniui reikėjo ne tik perteikti lietuvių skaitytojams originalo pasakojimą tokia kalba, „kaip kaimo žmonės sakytų“, bet ir spręsti, kaip elgtis su skaitytojams nepažįstamomis realijomis, kaip rašyti asmenvardžius ir vietovardžius, kaip pateikti kitų kalbų citatas. Straipsnyje nagrinėjamas vienas vertimo teksto pragmatinio adaptavimo būdas – išnašos – Balčikonio verstų Haufo pasakų leidimuose.
Nagrinėjant ir lyginant penkių leidimų (1921, 1925, 1949, 1956, 1962) išnašas, aiškėja, kad Balčikonio siekta pateikti ne vien patrauklaus turinio ir kokybiškos kalbos tekstą, bet ir įtraukti skaitytojus į platesnį pasakojimo kontekstą, duoti istorinės, geografinės, kultūrinės ir kitokios informacijos, reikalingos kūriniui adekvačiai suvokti. Rengiant pirmuosius pasakų leidimus lietuvių skaitytojams, trūko informacinių leidinių, žodynų, žinynų ir apskritai įvairesnės literatūros, tad platesnis realijų aiškinimas to meto vertimų išnašose – suprantamas ir pateisinamas. Ilgainiui gausėjant labiau išsilavinusių skaitytojų, įvairėjant Lietuvoje leidžiamai literatūrai, poreikis išsamiai aiškinti vertimų realijas ėmė mažėti. Kai kurių realijų pateikimą bei komentavimą sovietmečiu, ypač pirmaisiais pokario metais, lėmė ir ideologiniai dalykai.
Mums rašo
Krepšinio komentatorių kalbos grimasos ir paradoksai (Algirdas Malakauskas) 14
Pasak laiško autoriaus, norint tapti geru krepšinio komentatoriumi reikia išmanyti ir krepšinio, ir kalbos taisykles. Nors nemaža krepšinio komentatorių stengiasi kalbėti suprantamai ir vaizdingai, bet kai kurie mėgsta demonstruoti krepšinio išmanymą angliškais sporto terminais, nevengia sintaksės ir leksikos klaidų.
Recenzijos
Kaip išgyventi [pasaulinį] karą? (Gabrielius E. Klimenka) 15
Recenzuojama nauja „Obuolio“ leidyklos knyga „Kaip išgyventi [pasaulinį] karą?“ (sudarė Dainora Krasavičiūtė).
Pedagogo užrašai
Jaunųjų tyrėjų ir kūrėjų atradimai kalbiniame kultūriniame kraštovaizdyje (Aušra Rimkutė-Ganusauskienė) 18
Jau ketvirtus metus vykstantis konkursas „Mūsų kalbinis kultūrinis kraštovaizdis“ šį kartą sulaukė gausybės darbų iš Lietuvos ir užsienio – daugiau nei 170. Tai ne tik individualūs, bet ir grupiniai kūriniai. Atsiųsta piešinių, nuotraukų, koliažų, iliustruotų pasakojimų, rašinių, interviu, tiriamųjų darbų, filmų, komiksų ir kitokių formų darbų. Mokinių darbai originalūs, atskleidžiantys ypatingą santykį su gimtąja kalba, savo kraštu, jame gyvenančiais žmonėmis, jo kultūros vertybėmis, paveldu, vietovėmis, taip pat leidžiantys vertintojams suprasti, kad šis konkursas nėra tik formali duoklė savo kalbai ir kultūrai. Jame, kaip rodo tiek laureatų, tiek kitų dalyvių darbai, įvairiomis priemonėmis ar būdais kalbama apie tai, kas XXI a. mokiniams svarbu, reikšminga, kas domina, kuo norima pasidalinti ar parodyti, nustebinti. Džiugina, kad tiek daug mokinių, padedami ar paraginti mokytojų, rašo, pasakoja, piešia, tiria, kuria, keliauja, domisi. Auga išties kūrybinga būsimųjų kūrėjų ir tyrėjų karta.
Aštuntieji Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai Lietuvoje (Rita Urnėžiūtė) 28
Vasario 21 d. paskelbti aštuntą kartą Lietuvoje surengtų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai. Kovo 5 d. Vilniuje, Literatų namuose, surengtame baigiamajame renginyje į rinkimų rezultatus žvelgta ir platesniu žvilgsniu, siekiant aprėpti nuo 2017 m. kasmet vykstantiems rinkimams sukauptą medžiagą, ir siauresniu, komentuojant, naujai vertinant rinkimuose atspindėtas praėjusių metų aktualijas.
Kaip yra buvę ir ankstesniuose rinkimuose, daugiausia balsų surinkę žodžiai ir posakiai dažnai susiję su tam tikru vertinamuoju aspektu. Internautų išrinktas žodis – pernai atsiradęs naujadaras „blinkevičiūtinti“ – atspindi neigiamą požiūrį į Seimo rinkimus laimėjusios socialdemokratų partijos vadovės laikyseną, o krepšinio sirgalių skanduote „Krabas yra rusų kekšė“ smerkiami verslo santykiai su Rusija.
Ironiškai nuspalvinti ir komisijos išrinkti Metų žodis bei Metų posakis. Žodžiu „norimybė“, dažnai vartotu Mindaugo Sėjūno ir Aurimo Navio skelbiamose karo įvykių ir politinės padėties apžvalgose, kritikuojamas nenoras suvokti karo tikrovę, mėginimas savo įsivaizdavimus ar dirbtines strategijas pateikti kaip tikrąją padėtį. Posakiu „Vilnele, bėk į Viliją, o Vilija į Briuselį“ (pasak Povilo Girdenio, tai kolektyvinės internetinės kūrybos vaisius) ironiškai nusakoma situacija socialdemokratų partijoje po Seimo rinkimų.
