Aprašymas
Aušra Rimkutė-Ganusauskienė. (Ne)paprastas aprangos pavadinimų pasaulis 3
Iš kur atsirado lietpalčio pavadinimas makintošas, švarko – spenseris, kelnių – galifė, batų – armadilai? Aprangos pavadinimų atsiradimą gali lemti ne kalbinės, o visai kitos priežastys – socialinės, kultūrinės, istorinės, poreikis ar noras įamžinti tam tikrus asmenis, vietoves, bendroves ir pan. Naujų aprangos pavadinimų atsiradimas – natūralus visos kalbos reiškinys, rodantis, kad kartais esamų žodžių ar turimų pavadinimų neužtenka. Ypač informatyvūs eponiminės kilmės aprangos pavadinimai, atsiradę iš tikrinių žodžių, pavyzdžiui, vientisiniai pavadinimai iš vardo, pavardės, vietovardžio ir pan., taip pat sudėtiniai pavadinimai, kurių dėmuo ar dėmenys padaryti iš tikrinio žodžio. Taigi, aprangos pavadinimų pasaulis – savitas ir besikeičiantis, kartu – paprastas ir nepaprastas.
Iš praeities
Petras Būtėnas – Kazimiero Būgos darbų tęsėjas (Lionė Lapinskienė) 10
Petrui Būtėnui (1896–1980) visą gyvenimą didžiausias mokytojas ir autoritetas buvo profesorius Kazimieras Būga (1878–1924). Susidomėjęs Būgos paskaitomis 1917 m. vasarą Voroneže „Saulės“ draugijos lietuvių kalbos mokytojų kursuose, Būtėnas su Būga vėl susitiko 1920 m. pradžioje Kaune, Aukštuosiuose kursuose. Būga ir paskatino Būtėną atidžiau gilintis į kalbotyros dalykus. 1925 m. apsigyvenęs Panevėžyje, Būtėnas prasmingai tęsė Būgos darbus – savarankiškai gilinosi į lyginamąją kalbotyrą ir atskiras lingvistikos sritis – fonetiką, morfologiją, akcentologiją ir dialektologiją, be to, rinko medžiagą žodynui.
Straipsnyje apžvelgiamas retas leidinys – Panevėžio mokytojų seminarijos „Tautotyros ir senienų rinkimo draugijos metraščio“ 14-as numeris „Viltis“ (1929), skirtas Būgos penktosioms mirties metinėms, ir įdomus, savą istoriją turintis rankraštis, – Būtėno studijų metų darbas „Žiemių Lietuvos rytiečių aukštaičių pošnekčių sienos“ (1924).
Pedagogo užrašai
Mamos kalba (Tomas Barani) 16
2024 m. surengto kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ mokinių grupės II vietos laimėtojo Tomo Barani (Briuselio II Europos mokykla) darbas.
Lietuvių kalba – mano, tavo, mūsų turtas (Adelė Puidokaitė) 16
2024 m. surengto kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ mokinių grupės II vietos laimėtojos Adelės Puidokaitės (Kauno Suzuki progimnazija) darbas.
Apžvalga
Pirmiausia aš buvau mokytojas… Jonas Balkevičius (Daiva Sinkevičiūtė) 18
Jono Balkevičiaus vardas glaudžiai susijęs su Vilniaus universitetu, kuriame kalbininko šimtmetis pradėtas minėti 2023 m. balandį, Vilniuje, Vivulskio gatvėje, atidengus jo atminimui skirtą lentą. Vėliau 2024 m. pavasarį pasirodė čia apžvelgiama atsiminimų knyga. Ji buvo pristatyta Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje, taip pat bibliotekoje vyko paroda „Baltų kalbų tyrėjas, pedagogas ilgametis Filologijos fakulteto prodekanas ir dekanas Jonas Zemvaldas Balkevičius (1923–2000)“. Balkevičiaus minėjimas yra toliau skubanti Filologijos fakulteto ir universiteto istorija, kurioje jis visiems laikams išliko kaip filologas, fakulteto prodekanas, vėliau dekanas, universiteto ceremonmeisteris. Tai jis sukūrė daugelį dabarties Filologijos fakulteto, universiteto detalių ir tradicijų. Jonas Balkevičius paliko neišdildomų pėdsakų ir žmonių gyvenime. Daugelis prisimenančiųjų – mokinių, kolegų – laikė jį savo Mokytoju – skatinusiu, globojusiu ir visokeriopai palaikiusiu. Apie tai, koks buvo, dėl ko gyveno Jonas Balkevičius, kas jį domino, pasakoja atsiminimų knygos autoriai. Knygą sudarė Baltistikos katedros docentė Regina Venckutė, talkinama Balkevičiaus sūnaus Petro – iš jo atverto šeimos archyvo į knygą pateko daugybė nuotraukų, dokumentų, laiškų.
Kronika
Konferencijos 22
2024 m. lapkričio 7–8 d. Lietuvių kalbos institute vyko šio instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro surengta 5-oji tarptautinė mokslinė Aleksandro Vanago konferencija „Kalbos ir kultūros dialogas XXI amžiaus onomastikoje“. Konferencijoje skaitytus pranešimus apžvelgia instituto mokslininkė Veslava Sidaravičienė.
2025 m. sukanka 25
2024 metų „Gimtosios kalbos“ turinys 30