Aprašymas
Žurnalo „Tarp knygų“ 2024 m. 11-asis numeris: apie ką jis?
Gyvas žodis. Redakcija siūlo atkreipti dėmesį į kultūros lauke triūsiančius darbštuolius: bibliotekų, muziejų, archyvų darbuotojus ir jų prasmingas veiklas. Kokiomis išradingomis priemonėmis galima kalbėti apie savo veiklą, į ją įtraukti, pasakoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės metodikos ir tyrimų skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja Rasa Januševičienė ir Molėtų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėja Janina Vyšniauskienė.
Šiandien aktualu. Lietuvos bibliotekos vis aktyviau veikia, kad jų paslaugos būtų prieinamos įvairių poreikių turintiems skaitytojams. Šioje publikacijoje skaitykite Dainos Bandaravičiūtės parengtą pasakojimą apie penkiose Lietuvos apskričių viešosiose bibliotekose vykusius patirtinius mokymus „Gliaudome įtraukties mitus“. Mokytasi, kaip dorotis su klaidingais įsitikinimais pasitelkiant žaidimą.
Tema: viskas apie stalo žaidimus. Šiame numeryje baigiamas spausdinti išsamus kartu su Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija rengtas ciklas apie stalo žaidimus. Šių dienų kasdienybėje, kurioje dominuoja skaitmeninės paslaugos, nuo laiko dvasios nė kiek neatsilieka ir stalo žaidimai. Tadas Kastanauskas samprotauja apie tikėtinus netolimos ateities stalo žaidimų pasaulio pokyčius – su dar daugiau integruotų moderniųjų technologijų ir „žaliųjų“ tendencijų įgyvendinimu.
Projektai. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centre saugoma dalis Mato Strašuno asmeninės žydų knygų kolekcijos dokumentų – 1440 knygų, 210 periodinių leidinių ir 3 rankraščiai. Aistė Puidokaitė informuoja, kad po dvejus metus trukusio šio įtakingo Vilniaus žydų bendruomenės nario knygų kolekcijos restauravimo ir konservavimo projekto judaika besidomintys skaitytojai galės su ja susipažinti, o mokslininkai – naudotis šiais šaltiniais savo tyrimuose.
Tyrėjui įdomu. XX a. bibliotekose, archyvuose ar kitose atminties institucijose naudotą mikrofilmavimą dokumentams apsaugoti XXI a. nurungė skaitmeninimas. Kokia padėtis šiuo požiūriu Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, pristato Algirdas Plioplys. Kodėl ir kada Nacionalinė biblioteka atsisakė dokumentų mikrofilmavimo? Kurių dokumentų mikrofilmų komplektai saugomi bibliotekoje? Atsakymai – šioje publikacijoje.
Bibliotekų turtai. Skaitykite apie seniausią Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomą lietuvišką knygą – Jono Bretkūno (1536–1602) „Postilę“, išleistą 1591 m. Karaliaučiuje. Kaip amžių tėkmėje kito šio pamokslų rinkinio funkcija? Apžvelgia Ona Aleknavičienė ir Viktorija Vaitkevičiūtė Verbickienė.
Bibliotekų turtai. Į Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centrą sugrįžo ilgai laukta relikvija – brolių Jono ir Adolfo Mekų tėvų fotoportretas, datuojamas XX a. I puse. Kodėl šio portreto nuolatinėje Mekų šeimos ekspozicijoje nebuvo net ketverius metus – paaiškina Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro atstovai.
Žmogus ir laikas. Dainora Kaniavienė primena pirmosios Lietuvoje moters fotografės, bajoraitės Paulinos Mongirdaitės (apie 1865–1924) paliktą pėdsaką šalies kultūroje įamžinant Lietuvos pajūrio dvarus, didikus, kuriant meninių vaizdų albumus. Kokių sąsajų P. Mongirdaitės veikla turi su viena iš feminizmo bangų lietuvių kultūroje, kuo pasireiškė jos, kaip emancipuotos moters, gyvenimas?
Geroji patirtis. Kaip nedideliame Kuršėnų mieste įsikūrusi biblioteka geba parengti projektus, patraukiančius Lietuvos kultūros tarybos ekspertų dėmesį? Gerąja Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešosios bibliotekos patirtimi dalijasi Asta Gasiūnienė, pristatydama kelis bibliotekos 2024 m. įgyvendintus projektus, kurie aktualūs ne vien Kuršėnų bendruomenei, bet yra svarbūs ir šalies kultūros sklaidai, istorijos mokslui, iškilių asmenų atminimui.
Ką skaityti. Norisi paskaityti, tačiau nenusprendžiate, kokią knygą pasirinkti? Kartu su instagramo knygų apžvalgininkais dalijamės įvairių žanrų ir temų literatūros rekomendacijomis. Šiame numeryje dėmesio vertus leidinius rekomenduoja Iveta Makauskaitė (iveta_perskaite).
Kronika. Šį rudenį įvairiose šalies viešosiose bibliotekose įvyko Lietuvos kultūrai svarbių renginių. Rašome apie Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje organizuotą kultūros paveldo temą (Panevėžio regiono periodiniai leidiniai 1918–1940 m.) aktualizuojančią mokslinę konferenciją (Asta Sarapienė), pirmąjį filosofinės minties festivalį „Kanto dienos Klaipėdoje“, kurį surengė Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka (Emilija Strelkauskytė), ir dokumentinio filmo „Liūnė Sutema: kai datos nesvarbu“ pristatymą poetės gimtųjų Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje (Janina Dambrauskaitė).
Bendraukime ir socialiniame tinkle „Facebook“: Žurnalas „Tarp knygų“!
Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galite užsisakyti ir metinę PDF varianto prenumeratą.
Spausdintinius žurnalo numerius galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius) arba kreiptis el. p. pardavimai@lnb.lt.
Kviečiame „Tarp knygų“ numerį vieną mėnesį skaityti ir virtualiojoje erdvėje.
Viršelyje
Pagrindinė Kopenhagos miesto viešosios bibliotekos erdvė. Veiklos idėjų šioje bibliotekoje sėmėsi šį rudenį čia apsilankiusi grupė Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos darbuotojų. Plačiau apie šį mobilumo vizitą – p. 35. Nuotr. iš Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos archyvo
-
-
-
-
-
0