„Gimtoji kalba“ Nr. 11 / 2024

Aprašymas

„GIMTOJI KALBA“ NR. 11 PDF FORMATU

Jolita Urbanavičienė. Lietuvių kalbos v ir j – pučiamieji priebalsiai ar sonantai? 3

Priebalsiai v ir j iki šiol kelia klausimų lietuvių kalbos fonetikams dėl savo vietos priebalsių klasifikacijoje. Straipsnyje aprašomas tyrimas, kuriuo siekta iš fonetikos perspektyvos atsakyti į klausimą, ar juos laikyti sonantais ar pučiamaisiais priebalsiais. Išanalizavus tyrimo rezultatus ir atsižvelgiant į fonologinius ir funkcinius šių garsų požymius, taip pat į struktūrinius ir tipologinius argumentus, siūloma laikytis tradicinės traktuotės, t. y. priebalsius v ir j priskirti prie sonantų.

Aktualijos

Ar pasikeitė lietuvių kalbos skyrybos taisyklės? (parengė Rita Urnėžiūtė) 11

Šį rudenį Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ir Lietuvių kalbos draugija tęsė seminarų ciklą „Literatūros vertėjas ir lietuvių kalba“. Spalio 24 d. Vilniuje, Literatų namuose, įvyko ketvirtasis ciklo seminaras „Ar pasikeitė lietuvių kalbos skyrybos taisyklės“. Klaipėdos universiteto profesorius, leidinio „Lietuvių kalbos skyryba. Taisyklės, komentarai, patarimai“ (2019) rengėjas Albinas Drukteinis apžvelgė bendruosius skyrybos principus ir panagrinėjo keletą atvejų, dėl kurių kyla daugiausia klausimų. 

Iš praeities

Krašto vietovardžiai kunigo Jono Reitelaičio monografijoje „Seirijai“ (Lionė Lapinskienė) 18

Kunigas, kultūros istorikas, tautosakos rinkėjas, kraštotyrininkas, Krikštonių parapijos įkūrėjas ir bažnyčios statytojas Jonas Reitelaitis (1884–1966) parašė ir XX a. pirmosios pusės mokslo leidiniuose išspausdino penkias studijas (vadino jas monografijomis) apie Kalvarijos valsčiui priklausiusius kaimus ir miestelius: Gudelius (1914), Liškiavą (1921 ir 1922), Leipalingį (1925), Veisiejus (1928), Kalvariją (parašyta 1937 m., išspausdinta Romoje 1967 m.). Dalis kunigo Reitelaičio darbų, tarp jų ir monografija „Seirijai“, baigta rašyti 1963 m., liko neišspausdinta. Šis darbas, kaip ir kitos autoriaus monografijos, vertingas įvairių sričių tyrėjams, taip pat ir lituanistams. Straipsnyje nagrinėjama keletas Seirijų krašto vietovardžių, į monografiją patekusių iš kunigo Reitelaičio 1917 m. užrašų, šie duomenys lyginami su 1935–1939 m. Lietuvos žemės vardyno anketose užfiksuotais vietovardžiais. 

Pedagogo užrašai

Tapti ar netapti filologu? (parengė Monika Kazabuckaitė) 22

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto lietuvių filologijos studentų iniciatyva rengiamos „Lituanistikos akademijos“ tikslas – burti lituanistika besidominčių gimnazistų bendruomenę ir paskatinti rinktis šias studijas. Monikos Kazabuckaitės kalbinami „Lituanistikos akademijos“ rudens sesijos dalyviai pasakoja, kaip jie įsivaizdavo filologijos studijas ir filologo darbą ir kaip keitėsi jų nuomonė dalyvaujant akademijos veikloje, svarsto, kaip akademijoje įgytą patirtį būtų galima pritaikyti lietuvių kalbos ir literatūros pamokose. 

Apžvalga

Rita Miliūnaitė. Naujadarai, kurie gali praversti. Trumpas XXI a. lietuvių kalbos naujadarų žodynėlis (Vilma Zubaitienė) 27

Naujadarai pastaruoju metu sulaukia ypatingo visuomenės dėmesio. Vieni patys juos kuria, kiti kažkur išgirdę vartoja naujoms realijoms įvardyti ar stilistiniais sumetimais (taip dažnai norėdami parodyti savo nuostatas), treti piktinasi neprigijusiais ir kaltina kalbininkus, jų prigalvojusius, ketvirti ieško neįprasto ar mažiau girdėto žodžio žodynuose norėdami pasitikrinti reikšmę. Taigi žmonėms rūpi žodžių atsiradimo kalboje keliai ir būdai. Visiems, kurie domisi naujadarais, ir yra skirtas šioje apžvalgoje pristatomas Lietuvių kalbos instituto išleistas naujadarų žodynėlis, parengtas remiantis institute kaupiamu Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynu. 

Kronika 

Konferencijos 29

Rugsėjo 26–27 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko tradicinė tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija „Sakytinė ir rašytinė kalba: sinchronija ir diachronija“. Joje skaitytus pranešimus apžvelgia Erika Jasionytė-Mikučionienė.