„Gimtoji kalba“ Nr. 7 / 2024

Aprašymas

„GIMTOJI KALBA“ NR. 7 PDF FORMATU

Aurelija Gritėnienė. Geltonos spalvos vainiklapiai šiuolaikinėje lietuvių prozoje 3

Spalvotyros specialistai teigia, kad spalvos turi didelę įtaką žmonių gyvenimui. Jos gerokai praplečia daiktų apibūdinimo spektrą, veikia psichiką, sukelia atitinkamą nuotaiką, netgi ugdo grožio sampratą. Manoma, kad geltona spalva skatina viltis ir optimizmą, tad labai tinka nuotaikai pagerinti ir depresijai nugalėti.

Straipsnyje domimasi, kaip šiuolaikinės lietuvių prozos kūrėjai perteikia geltoną vainiklapių spalvą, kokie augalai lietuvių prozoje dažniausiai „žydiׅ“ geltonai, kokiomis leksemomis ta spalva įvardijama, kokie prototipiškai geltoni tikrovės denotatai lyginami su geltonais augalų žiedais ir su kokiais tikrovės elementais tekstuose lyginami geltoni augalų vainiklapiai. 

Erika Rimkutė. Ką gali „Morfuoklis“? 8

Straipsnyje pristatoma viena iš naujausių lietuvių kalbos analizės priemonių – automatinės morfologinės analizės programa „Morfuoklis“. Šis įrankis visuomenei atvertas 2023 m. pabaigoje, jį parengė Vytauto Didžiojo universiteto Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų instituto darbuotojai. „Morfuoklis“ gali ne tik morfologiškai analizuoti žodžius ar ilgesnius kalbos vienetus, bet ir atlikti sintezės funkciją, t. y. pagal pateiktą užklausą generuoti gramatines formas. „Morfuoklio“ kūrėjai siūlo juo naudotis tekstynų rengėjams, taip pat pedagogams, mokantiems lietuvių kalbos kaip gimtosios ir kaip svetimosios.

Gabrielius E. Klimenka. Terminų išvykimo krepšys, evakuacinė kuprinė ir išgyvenimo krepšys sinonimiškumo klausimu 16

Kalbant apie evakuacijai skirtą daiktamaišį, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos oficialiai vartojamas terminas išvykimo krepšys. Neoficialiuose šaltiniuose (taip pat ir parduotuvėse, kur prekiaujama šiais daiktais) kartais vartojami kitokie sinoniminiai pavadinimai: evakuacinė kuprinė, išgyvenimo kuprinė, išgyvenimo krepšys ir kt. Straipsnyje aiškinamasi, kokį semantinį krūvį turi kiekvienas iš viešai vartojamų pavadinimų, kurį terminą ir kodėl derėtų vartoti. Pabrėžiama, kad terminų įvairovė gali klaidinti arba kurti negatyvų išvykimo krepšio koncepcijos vertinimą, o tai savo ruožtu apsunkinti pastangas pasirengti ekstremaliai situacijai.

Aktualijos

Kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premija – Giedrei Čepaitienei (Rita Urnėžiūtė) 19 

Šiais metais kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premijos įteikimo šventė pirmą kartą surengta Šiauliuose. Už plačiašakę mokslinę ir pedagoginę veiklą, lietuvių kultūrai ir lituanistikai nusipelniusių asmenybių paveldo tyrimą ir sklaidą, garsių gimtojo krašto asmenybių įamžinimą prasmingais leidiniais ir renginiais apdovanota ilgametė Šiaulių aukštosios mokyklos profesorė Giedrė Čepaitienė.

Apžvalga

Nijolė Tuomienė. Kalba ir tapatybė Pietryčių Lietuvos ir Baltarusijos paribiuose, 1 dalis (Morta Adomaitytė) 24

Pristatomas naujas elektroninis Lietuvių kalbos instituto leidinys – kalbininkės Nijolės Tuomienės monografija, skirta kalbinės ir kultūrinės situacijos kaitai pietrytiniame Lietuvos pakraštyje ir lietuviškose šiaurvakarinės Baltarusijos salose. Vienas iš svarbiausių monografijos tikslų – remiantis daugiakalbių gyventojų kodų kaitos ir jos funkcijų analize nustatyti lietuvių kalbos tarmių traukimosi ar nykimo šiame plote priežastis.

Kronika 29

Pranešimus, skaitytus birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Seime surengtoje 12-ojoje Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos institucijų bei įstaigų terminologijos forumo onferencijoje, apžvelgia Aušra Rimkutė-Ganusauskienė.

Iš skaitinių 

Viena diena su Maironiu Palangoj 32

Ištrauka iš kun. Mykolo Vaitkaus (1883–1973) atsiminimų.