„Gimtoji kalba“ Nr. 5 / 2024

Aprašymas

„GIMTOJI KALBA“ NR. 5 PDF FORMATU

Daiva Šveikauskienė. Neuroniniai tinklai ir lietuvių kalbos gramatika 3

1942 m. Harvardo universitete buvo sukurtas pirmasis pasaulyje kompiuteris MARK I, ir labai greitai paaiškėjo, kad kompiuteriai gali apdoroti ne tiktai skaičius, bet ir kitus simbolius, pavyzdžiui, raides, taigi, jie gali apdoroti ir kalbas. Tačiau, pabandžius kompiuteriui pateikti kalbų apdorojimo ar kitos intelektinės srities darbus, paaiškėjo, kad tokias užduotis labai sunku aprašyti formaliai. Taigi, kalbos, lengvai suprantamos žmonėms, pasirodė sunkiai įkandamos kompiuteriams. Todėl labai gerų rezultatų automatinio kalbų apdorojimo srityje iki šiol dar nepasiekta. 

Straipsnyje plačiau pristatomas tikimybių teorija paremtas automatinis vertimas ir pamažu jį   išstumianti kita vertimo metodika – neuroniniai tinklai. Glaustai apžvelgiama, kaip kalbos duomenis apdoroja neuroninių tinklų pagrindu veikiančios morfologinės ir sintaksinės analizės sistemos ir kaip jos analizuoja lietuvių kalbos medžiagą. Baigiama apibendrinimu, kad kol kas neuroniniais tinklais besiremiantys dirbtinio intelekto produktai dar negali atlikti rimtų lietuvių kalbos gramatinės analizės uždavinių, reikalaujančių didelio tikslumo. Prieš imantis tokių uždavinių, turi būti atlikta nuoseklių mokslinių parengiamųjų tyrimų.

Aktualijos

6-ojo nacionalinio konkurso „Mano žodynas“ apžvalga (Daiva Murmulaitytė) 9

Po kiek ilgesnės nei įprasta pertraukos Lietuvių kalbos institutas vėl surengė nacionalinį konkursą „Mano žodynas“. Šiemet jis buvo organizuotas jau šeštą kartą ir skirtas Kazimiero Būgos pirmojo „Lietuvių kalbos žodyno“ sąsiuvinio 100-mečiui. Konkurso dalyviai, kaip ir numatyta nuostatuose, rungėsi trijose grupėse: 5–8 klasių moksleivių, 9–12 klasių moksleivių ir suaugusiųjų. Jauniausieji dalyviai atsiuntė 13, gimnazistai – 9, suaugusieji – 5 žodynus.

Pasak apžvalgos autorės, ne visus darbus komisija galėjo įvertinti kaip visaverčius leksikografinius kūrinius, tačiau beveik kiekvienas kuo nors nustebino ar pradžiugino. Norisi tikėti, kad konkurso dalyviai ir ateityje nenustos domėtis žodynais, savo reikmėms atsivertę kurį nors profesionaliai parengtą prisimins savo pačių kūrybinius ieškojimus, laiko bei pastangų reikalaujantį duomenų rinkimą, analizavimą ir suvoks leksikografinių šaltinių svarbą bei įvertins žodynininkų misiją. 

Pokalbis su vertėjais apie leksikos kaitą, vertinimą ir kodifikaciją (par. Rita Urnėžiūtė) 19

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) ir Lietuvių kalbos draugija (LKD) tęsia seminarų ciklą „Literatūros vertėjas ir lietuvių kalba“ (apie pirmąjį seminarą „Vertėjas versus redaktorius“ žr. GK 2024 3 18–24). Kovo 20 d. Vilniuje, Literatų namuose, surengtas seminaras buvo skirtas leksikos klausimams. Paskaitą „Leksikos kaita, vertinimas ir kodifikacija“ perskaitė LKD valdybos pirmininkė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto direktorė Vilma Zubaitienė. Kilusi diskusija pakrypo ne tiek į konkrečių leksikos reiškinių vertinimą (nors kaip tik to buvo galima tikėtis), o į leksikografų darbo problemas. 

Mums rašo

Ar lietuvių kalbai trūksta žodžio? (Rima Jezukevičienė) 25 

Kaip reikėtų pavadinti žmogaus lytį, kuri apibūdintų žmogų, priklausantį vienokiai biologinei lyčiai, bet atliekantį socialinę funkciją, būdingesnę priešingai lyčiai? Laiško autorės nuomone, ieškant angliško gender atitikmens labiausiai netinka sąvoką sieti su sociumu ir vadinti lytimi socialiniu aspektu, nes kalbama ne apie viešąjį reikalą, o apie asmeninį dalyką. Siūlomas terminas antrinė lytis.

Stasį Keinį į amžinybę palydint (Alvydas Umbrasas) 27

Šių metų kovo 15 d. mirė kalbininkas Stasys Keinys (gimė 1936 m. rugsėjo 20 d. Mažeikių apskrities Viekšnių valsčiaus Pakalupio kaime) – daugiau kaip dešimties knygų autorius ar bendraautoris, kelių dešimčių knygų kaip sudarytojas, rengėjas, redaktorius, redaktorių kolegijų narys, „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ trečiojo (1993) ir vėlesnių leidimų vyriausiasis redaktorius, maždaug pusės tūkstančio straipsnių, straipsnelių autorius.

Kronika 31

„Renginių“ skyrelyje Rūta Švedienė rašo apie kovo 18 d. Kėdainiuose įvykusį didelį kalbos renginį, kuris aprėpė dviejų konkursų („Mano žodynas“ ir „Piešiu kalbą: senieji žodžiai ir naujažodžiai“) pabaigtuves bei seminarą „Lietuviškas žodis tradicinėje ir skaitmeninėje leksikografijoje: nuo Kazimiero Būgos iki E. kalbos“.