„Gimtoji kalba“ Nr. 2 / 2024

Aprašymas

„GIMTOJI KALBA“ NR. 2 PDF FORMATU

Agnė Aleksaitė. Ukrainos karo pabėgėliai ir lietuvių kalba: priespauda ar laisva valia? 3

2022 m. vasario 24 d. prasidėjęs karas Ukrainoje padidino imigracijos į Lietuvą srautus ir pakeitė jos pobūdį. Toks migrantų srautas Lietuvai tapo didžiule problema, be kitų dalykų, susirūpinta ir mūsų šalies lingvistine situacija, nuolat kyla diskusijų dėl valstybinės kalbos mokėjimo. Straipsnyje primenami oficialūs dokumentai, reglamentuojantys valstybinės kalbos mokėjimą, ir išryškinami svarbiausi lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymosi trukdžiai. Autorė stebisi, kodėl žiniasklaidoje diskutuojant dėl valstybinės kalbos mokėjimo ir jo tikrinimo nepabrėžiama, kad imigrantai lietuvių kalbą turėtų mokėti tam tikru lygiu, ir kuriamas  įspūdis, tarsi iš atvykėlio po 24 mėnesių būtų reikalaujama prabilti taip, kaip kalba gimtakalbis lietuvis. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais parodoma, kad atvykę žmonės mokytis lietuvių kalbos nori, o jų motyvacija yra stipri ir aiški.

Anželika Smetonienė. Žodyno „Dictionarium trium linguarum“ retesni vardažodiniai slavizmai ir hibridai 11

Autorė, tęsdama savo ankstesnius senųjų žodynų leksikos tyrimus, šį kartą rašo apie žodyno „Dictionarium trium linguarum“ (1642) retesnius slavizmus ir hibridus (daiktavardžius ir būdvardžius). Į žodyną „Dictionarium trium linguarum“ patekę skolintos šaknies daiktavardžiai ir būdvardžiai rodo, kad Sirvydo leksika išsiskyrė iš kitų XVI–XVII a. lietuvių kalbos šaltinių. Pirmiausia tam įtakos turėjo kiek kitoks, ne religinis, raštijos veikalo turinys. Sirvydui teko nelengvas uždavinys rasti atitikmenų lenkų ir lotynų kalbų žodžiams lietuvių kalboje. Tam jis išnaudojo įprastas lietuvių kalbos darybos galimybes arba tiesiog integruodavo skolinį į lietuvių kalbą.

Aktualijos

Apie Lietuvių kalbos draugiją, jos žmones ir darbus (par. Rita Urnėžiūtė) 17

Prieš 35 metus, 1989 m. sausio 21 d., Vilniaus universiteto Didžiojoje auloje įvyko atkuriamasis Lietuvių kalbos draugijos (LKD) suvažiavimas. Šiai sukakčiai buvo skirti šeštieji LKD skaitymai, vykę sausio 19 d. Vilniaus universitete. Jų tema „Nuo atkuriamojo suvažiavimo iki šių dienų: žmonės, idėjos, darbai“ buvo brandinta nuo pernai balandį Kuršėnuose vykusio LKD atstovų suvažiavimo. Tad šeštųjų LKD skaitymų tikslas buvo peržvelgti draugijos nueitą kelią nuo steigiamojo suvažiavimo iki šių dienų, pasikalbėti apie LKD, kaip organizacijos, savivoką ir vietą visuomenėje. Apžvelgiami renginyje skaityti Onos Laimos Gudzinevičiūtės ir Aušrinės Rinkevičienės, Albino Drukteinio, Aldono Pupkio, Bonifaco Stundžios pranešimai. 

Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyrius paminėjo veiklos 35-metį (Silvija Papaurėlytė-Klovienė) 27

Sausio 23 d. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje paminėtas LKD Šiaulių skyriaus veiklos 35-metis.

Bėgusi paskui Knygą (In memoriam Janina Barauskaitė) (Džiuljeta Maskuliūnienė) 30

Sausio 31 d. į Amžinybę iškeliavo kalbininkė, stilistikos specialistė, ilgametė Šiaulių aukštosios mokyklos dėstytoja, LKD garbės narė doc. dr. Janina Barauskaitė (g. 1937).