„Gimtoji kalba“ Nr. 11 PDF formatu
0
Aprašymas

Asta Kazlauskienė. Žvilgsnis į kai kurias skyrybos taisykles 3

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2019 m. nutarimu Nr. N-8 (178) patvirtino „Lietuvių kalbos skyrybos taisykles“. Jose nurodoma, kad skyrimas pirmiausia grindžiamas sintaksiniais požymiais, bet labai svarbūs ir semantiniai aspektai. Kai „sintaksiniai požymiai aiškūs ir semantinis vertinimas vienareikšmis, taisyklė apibrėžiama kaip privalomosios skyrybos“ (p. 1). Tačiau „kai galima sintaksinių požymių interpretacija pagal rašančiojo norą pabrėžti ar paryškinti kokius nors prasminius atspalvius“ (ten pat), skyryba yra laisvesnė. Vadinasi, skyryba yra orientyras, kaip gali ar turi būti perskaitytas  tekstas, tad tokiu atveju labai svarbi intonacija. Straipsnyje, remiantis Vytauto Didžiojo universitete atliktų eksperimentų rezultatais, aptariamos skyrybos taisyklės, kuriose minima intonacija. 

Nida Poderienė. Mokyklų lenkų ugdomąja kalba mokinių kalbinis paveikslas 10

Švietimo įstatyme pabrėžta, kad visos Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos privalo išmokyti lietuvių kalbos. Mokyklose tautinių mažumų mokomąja kalba mokiniai mokomi dvikalbiu būdu: mokyklos ir lietuvių kalba. Laikantis Švietimo įstatymo, lietuviškai mokoma bent pilietiškumo pagrindų, pasaulio pažinimo, Lietuvos istorijos ir geografijos. Daugiau kaip dešimtmetį lietuvių kalbos mokoma pagal visoms Lietuvos mokykloms vienodą Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendrąją programą, aštuonerius metus – ir pagal vienodas pradinio ir pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programas. Tačiau dėl lietuvių kalbos rezultatų skirtumų, vertinant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino darbus, abiturientams iš nelietuviškų mokyklų tebetaikomos nuolaidos.

Kuri kalba (kalbos) vyrauja mokinių, besimokančių lenkiškose mokyklose, šeimose ir kokią dalį kalbinės patirties kasdieniame gyvenime apima lenkų ir lietuvių kalba, kuriai kalbai mokiniai teikia pirmenybę skaitydami knygas, žiūrėdami filmus, ieškodami informacijos internete – šie klausimai straipsnyje nagrinėjami remiantis 2021 m. pabaigoje Vilniaus ir Šalčininkų savivaldybių lenkiškų mokyklų 3–8 klasėse atlikto tyrimo rezultatais.

Agnė Aleksaitė. Rusijos ir Ukrainos karas: disfemistiniai asmenų pavadinimai 17

Disfemizmais laikomi žodžiai ir žodžių junginiai, vartojami vietoj švelnesnių, siekiant sudaryti neigiamą nuomonę, suteikti neigiamą atspalvį ar ką nors įžeisti. Rusijai užpuolus Ukrainą, mūsų spaudoje atsirado daug neigiamai nuspalvintų emocinių vertinimų, apibūdinančių karą paskelbusį Putiną ir jo užmačias įgyvendinančią Rusijos kariuomenę. Straipsnyje plačiau rašoma apie disfemizmus, pavartotus apžvalgininko Rimvydo Valatkos tekstuose. 

Aktualijos

Plakato konkurse – daug prisipažinimų mylint lietuvių kalbą (Aurelija Baniulaitienė) 23

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, bendradarbiaudama su Vilniaus dailės akademija, 2023 m.  pavasarį pirmą kartą surengė mokinių plakato konkursą „Lietuvių kalba. Myliu…“. Straipsnyje pasakojama apie baigiamąjį konkurso renginį, pristatomi nugalėtojai, pateikiama ištraukų iš konkurso dalyvių darbų aprašų, dalijamasi vertintojų įspūdžiais.

Šiauliuose – kalbos aktualijoms skirtas renginys (Silvija Papaurėlytė-Klovienė) 26

 Šiauliuose įvyko konferencija-diskusija „Lietuvių kalba – tautos išlikimo garantas“ – renginys, skirtas lietuvių kalbos paskelbimo valstybine 35-mečiui ir svarbiems šių dienų kalbos reikalams. 

Pedagogo užrašai

Kaip Jokūbas su angelu (Lina Buividavičiūtė) 30

2023 m. kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ suaugusiųjų grupės II vietos laimėtojos Linos Buividavičiūtės darbas.

Gyvenimas duoda ir druskos, ir medaus (Vilija Kaškelytė-Narvydienė) 31

2023 m. kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ suaugusiųjų grupės  III vietos laimėtojos Vilijos Kaškelytės-Narvydienės darbas – tekstas autorės gimtąja šiaurės panevėžiškių šnekta.

Kronika 32

Kronikos skyrelyje „Konferencijos, renginiai“ Aurelija Gritėnienė apžvelgia tarptautinę mokslinę Jono Jablonskio konferenciją „Kalba ir laikmetis: asmens, kartos, visuomenės reprezentacijos kalboje“. 

Parašykite atsiliepimą