Aprašymas
Vidas Garliauskas. Bendrinės kalbos priešaušris: kunigai – kanceliarinio stiliaus kūrėjai 3
Yra žinoma maždaug pusšimtis XIX a. pabaigos – XX a. pradžios juodraštinių užsakų ir gimimo metrikų knygų, rašytų lietuviškai ar iš dalies lietuviškai. Juodraštinių (neoficialių) lietuviškų užsakų įrašų rasta nuo 1877 m., gimimo – nuo 1886 m., mirties – nuo 1917 m. Tuo laikotarpiu daugelio Lietuvos vietų įvairių sluoksnių gyventojai pirmą kartą metrikuose buvo užrašyti lietuviškai. Akivaizdu, kad aptariamu laikotarpiu bendrinė kalba tik pradėjo formuotis, ir kunigai tuomet buvo didžiausia Lietuvos inteligentų grupė, kasdien žodžiu ir raštu vartojanti lietuvių kalbą. Ilgainiui, per kelias dešimtis metų, jie ištobulino metrikų įrašų kalbą ir, atsikūrus Lietuvos valstybei, nuo 1920 m. laikydamiesi standartų gebėjo lietuviškai pildyti metrikų knygas. Šias visas lietuviškas juodraštines metrikų knygas derėtų tirti įvairiais aspektais, nes tai svarbus lietuvių kalbos ir lietuvių kultūros šaltinis.
Bonifacas Stundžia. Kaip kirčiuoti būdvardį debetinis, -ė? 12
Remiantis analogiškų darinių kirčiavimu ir realiosios vartosenos polinkiais siūloma kodifikuoti pastovų trečiojo nuo galo skiemens kirtį debètinis, -ė 1, būdingiausią -inis, -ė vediniams, padarytiems iš gausių daugiaskiemenių 2-osios kirčiuotės tarptautinių žodžių. Paisant sistemiškumo ir laikantis tebegaliojančių -inis, -ė vedinių kirčiavimo taisyklių, galimas ir variantas debeti̇̀nis, -ė 2.
Mums rašo
Kas ta programinė įranga? O kas programuotė? (Stasys Zajankauskas) 13
Jau senokai kaip vienažodžių angliškųjų sudurtinių terminų software ir hardware atitikmenys vartojama dvižodžių terminų pora programinė įranga ir aparatinė įranga. Autorius siūlo pereiti prie vienažodžių terminų poros programuotė ir įranga. Terminą programuotė jis apibrėžia taip: „kompiuterinės programos, t. y. veikimo instrukcijos kuria nors programavimo kalba, jų rinkinys, paketas ar sistema, taip pat ir viena kompiuterinė programa, programėlė ar paprogramė. […] Programuotei gali būti priskiriami ir programų aprašai, algoritmai bei kompiuterinės įrangos apdorojami duomenys – viskas, kas tikrai nėra įranga.“
Atsisveikinant su Antanu Balašaičiu (Rita Urnėžiūtė, Vilma Zubaitienė) 15
Liepos 25 d. mirė žodynininkas, terminologas, kalbos kultūros ugdytojas ir kalbotyros populiarintojas, Lietuvių kalbos draugijos narys Antanas Balašaitis (g. 1931 m.).
Pedagogo užrašai
Lietuvių ir anglų kalbos mokykloje ir visuomenėje: gražios mišios ir plika tikrovė (par. Rita Urnėžiūtė) 19
Gegužės 9 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengta diskusija „Lietuvių ir anglų kalbų (ne)konkurencija mokykloje“. Joje dalyvavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, komunikacijos ir vadybos profesorius, LNB Strateginio prognozavimo skyriaus išorinės informacinės aplinkos vyriausiasis ekspertas Arūnas Augustinaitis, visuomenininkas, mokytojas, vertėjas, poliglotas Jonas Ohmanas, edukologė Eglė Pranckūnienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Alius Avčininkas, Vilniaus Pilaitės gimnazijos dešimtokė Deimantė Vaičiulytė, juos kalbino Jolanta Zabarskaitė. Kaip buvo pasakyta pristatant diskusijos dalyvius, visiems jiems nuoširdžiai rūpi lietuvių kalbos ateitis, jos, kaip mokslo, inovacijų ir apskritai ateities kūrimo kalbos, raida ir perspektyvos. Per pusantros valandos pokalbį atskleista padėtis – sudėtinga ir gana grėsminga. Kai kurie nuskambėję teiginiai – skaudūs ir sukrečiantys, bet tikri, nes grįsti asmenine kalbėtojų patirtimi.
Lituanistinio švietimo integruota programa ir jaunųjų užsienio lietuvių ugdymas (par. Rita Urnėžiūtė) 26
Liepos 20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtoje diskusijoje „Lituanistinio švietimo integruota programa. Kaip mokysime lietuvių kalbos?“ kalbėtasi, kaip užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams sekasi naudotis 2019 m. patvirtinta Lituanistinio švietimo integruota programa. Ją pristatė viena iš rengėjų – Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo skyriaus metodininkė Zita Nauckūnaitė. Praktinius programos taikymo aspektus aptarė Lemonto (JAV) lituanistinės Maironio mokyklos direktorė Goda Misiūnienė ir lietuvių kalbos mokytoja Loreta Timukienė, Graikijos kūrybinės lituanistinės mokyklos „Giliukai“ mokytoja Sandra Skaržinskaitė-Kefaloyanni, Norvegijos lituanistinės mokyklos „Šiaurė“ vadovė Vita Maksvytienė, VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.
Dunojaus keltininkas (Vytautas Černiauskas) 32
2023 m. kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ suaugusiųjų grupės laureato rašinys.
Apžvalga
Jolanta Zabarskaitė. Kaip kalba gamina prasmę. Kognityvinės semantikos tyrimai komunikacijos požiūriu (Vilija Dailidienė) 33
Pristatant naująją Jolantos Zabarskaitės monografiją svarstoma, kaip šio mokslo veikalo idėjomis, kalbos reiškinių analize būtų galima pasinaudoti ugdant mokinių lingvistinį mąstymą.
-
-
-
-
-
0