„Gimtoji kalba“ Nr. 7 / 2023 PDF formatu

Aprašymas

Vilija Sakalauskienė. Jurbarko krašto kalbininkė, dialektologė iš pašaukimo 3

Lietuvių kalbos tarmių tyrėjai, humanitarinių mokslų daktarei Elenai Grinaveckienei šių metų birželio 10 d. būtų sukakę 95-eri. Kalbininkė gimė Klišių kaime netoli Jurbarko. Baigusi Jurbarko gimnaziją įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. Čia susidomėjo dialektologija. Dar studijų metais, Juozo Balčikonio paskatinta, pradėjo rinkti medžiagą „Lietuvių kalbos žodynui“. Yra pateikusi daugiau kaip 35 tūkstančius lapelių šio žodyno kartotekai. Daugiausia žodžių užrašė iš Jurbarko ir jo apylinkių. Elena Grinaveckienė sukaupė ir daugiau nei 10 tūkstančių lapelių aprėpiančią „Jurbarko šnektos žodyno“ kartoteką. Ši kartoteka Lietuvių kalbos institute buvo suskaitmeninta. Pernai pradėtas įgyvendinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos remiamas projektas „Elena Grinaveckienė ir Jurbarko šnektos žodynas. Tradicija ir naujovės“, kurio tikslas – surinkti ir apibendrinti Elenos Grinaveckienės archyvinį palikimą, mokslinę veiklą, jos santykį su „Jurbarko šnektos žodynu“, išanalizuoti ir įvertinti „Jurbarko šnektos žodyno“ makro- ir mikrostruktūrą semantiniu, etnolingvistiniu ir kitais aspektais. Žodynas vertinamas kaip kultūros tekstas, kurio duomenys leidžia rekonstruoti pasaulio vaizdą kalboje, tačiau tas vaizdas labai priklauso ir nuo žodyno pobūdžio, ir nuo sudarymo metodikos. Todėl labai svarbus tampa žodyno sumanytojas ir duomenų rinkėjas (šiuo atveju Grinaveckienė) bei žodyno rašytojai ir redaktoriai. Toks kompleksinis tyrimas atliekamas pirmą kartą.

Birutė Jasiūnaitė. Gyvūnai tradicinėje frazeologijoje ir etninėje kultūroje. Genys 10

Genys – vienas iš gražiausių ir įdomiausių Lietuvos paukščių. Ji retai kada pamatysi iš arti, bet visiems gerai pažįstamas nuolatinis šio nepavargstančio miško darbininko stuksenimas į medžio kamieną, primenantis širdies plakimą. Remiantis vaikų dainų tekstais, galima kalbėti apie pastovų antropomorfizuoto genio – statybininko, dailidės, medkirčio – įvaizdį.  

Genio apdaruose gamta išmoningai derina tris klasikines spalvas – baltą, juodą ir raudoną. Puikią išvaizdą, kaip pasakoja etiologinė sakmė, genys yra gavęs iš paties Dievo. Kadaise Dievas dažęs, gražinęs visus paukščius, tačiau genys pasivėlinęs pasirūpinti savo apdarais, todėl galiausiai ir likęs išmargintas: pagailo Dievui genio, ir jisai nudažė genį likusių dažų mišiniu. 

Išskirtinis paukščio margumas krito į akį ir etninės kultūros atstovams. Su geniu paprastai lyginami įvairiausi margi daiktai – žmonių drabužiai, kūno dalys. Daugelis patarlių, kuriose minimas genys, remiasi šio paukščio apdarą nusakančių būdvardžių „margas“, „raibas“ perkeltine reikšme „visoks, įvairus, sudėtingas“: „Genys margas, svietas dar margesnis“; „Genys raibas – gegutė dar raibesnė, vargas sunkus – badas dar sunkesnis“. 

Lina Rutkienė. Profesinio ugdymo mokyklų interneto svetainių kalbos apžvalga 14

Profesinio ugdymo mokyklos, kaip ir bet kurios kitos mokymo institucijos, interneto svetainė – svarbi informavimo apie profesinio kelio pradžią priemonė, komunikacinis kanalas, sujungiantis esamus ir būsimus mokinius, jų tėvus ir pedagogus. Kokybišką interneto svetainę turinti mokykla, gebanti pristatyti savo pranašumus, turėtų būti pastebimesnė ir patrauklesnė būsimiesiems mokiniams. Kartais sakoma, kad mokyklos interneto svetainė (ypač jos pagrindinis tinklalapis) – tai vizitinė kortelė, nuomonė apie mokyklą pirmiausia susidaroma iš jos. Atlikdama ne tik informacinę, komunikacinę, bet ir reprezentacinę bei poveikio funkcijas, ji gali sukurti patrauklų mokyklos įvaizdį, padėti pritraukti daugiau mokinių. Tai ypač svarbu šiuo metu, kai viena švietimo politikos krypčių – skatinti mokyklų konkurenciją.

Autorė pristato trumpą Lietuvos profesinio ugdymo mokyklų interneto svetainių kalbos tyrimą, atliktą šių metų gegužės–birželio mėnesiais, atkreipia dėmesį į būdingiausius minimųjų svetainių kalbos bruožus, pateikia patarimų, kaip taisyti klaidas ir išvengti netikslumų.  

Aktualijos

Vytis Vidūnas. Sanskritas ir lietuvių kalba (kalb. Jolanta Zabarskaitė) 19

Liepos 22 d. Rusnėje Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektoriui, sanskritologui Vyčiui Vidūnui įteikta premija už Lietuvos ir Indijos draugystės stiprinimą. Laureatą atrenka visuomeninė asociacija Lietuvos ir Indijos forumas. Premija Vyčiui Vidūnui skirta už lyginamąjį žodyną „Sanskrito–lietuvių vėrinys“ (LKI leidykla, 2017). Spausdinamas Jolantos Zabarskaitės pokalbį su autoriumi, vykęs Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos „Kalbos klube plius“.

Pedagogo užrašai

Akšę manęspi! (Irena Baltakienė) 24

Trečią kartą surengtas konkursas „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ organizatorius pradžiugino dalyvių kūrybingumu, išradingumu ir idėjų įvairove. Baigiamasis renginys įvyko birželio 26 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Laureatų ir prizininkų darbai bus paskelbti „Gimtojoje kalboje“ ir portale „Meno bangos“. 

Apžvalga

Baltistikos platybėse (Giedrė Junčytė) 30

Apžvelgiamas Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesoriaus Bonifaco Stundžios kolegų parengtas baltų kalbotyros straipsnių rinkinys, išleistas profesoriaus sukaktuvių proga.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas Nr. N-3 (201) 34

Nutarimas „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 48 „Dėl valstybių pavadinimų“ pakeitimo“.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokolinis nutarimas Nr. PN-9 35

Protokolinis nutarimas „Dėl lietuviškų interneto domenų vardų ir svetainių adresų rašybos, sudarymo ir vartojimo rekomendacijos patvirtinimo“.