Aprašymas
Monografijoje pirmą kartą apžvelgti ir apibendrinti idėjų bei teorijų apie prigimtinės teisės kilmę ir istorinę raidą bendrieji bruožai, tradicijų tęstinumas nuo Antikos laikų iki dabarties. Autorius išdėstė savo požiūrį siekdamas atsakyti į šiuos probleminius klausimus: kas yra žmogaus prigimtis ir kaip iš jos susiformavo prigimtinė teisė, koks jos turinys, santykis su paprotine teise, su modernistinėmis pažiūromis ir pozityviąja teise; koks yra prigimtinės teisės ir žemės bei gamtinės aplinkos tarpusavio ryšys ir priklausomybė; ar žemės ir gamtinės aplinkos santykių teisinis reguliavimas ir teismų praktika garantuoja realų visapusišką prigimtinių žmogaus teisių, laisvių ir pareigų įgyvendinimą.
Leidinyje apžvelgtas prigimtinės teisės idėjų tęstinumas ir tradicijos Lietuvoje, kritiškai vertinama nuomonė apie jos išnykimą arba susiliejimą su moralės ar pozityviosios teisės normomis. Suformuluota prigimtinės teisės samprata ir atskleista jos reikšmė ginant žmogaus teises ir laisves, taip pat teisėkūrai ir teismų praktikai šiuolaikinėmis globalizacijos sąlygomis. Knygoje aptartas prigimtinės teisės santykis su žeme ir gamtine aplinka, jos sąsajos su paprotine ir pozityviąja teise. Apžvelgta žemės santykių istorinė raida Lietuvoje, išanalizuotas ir įvertintas žemės santykių, taip pat teisės į saugią gamtinę aplinką įgyvendinimo teisinis reguliavimas, Europos ir Lietuvos teismų praktika šioje srityje.
Skiriama teisininkams, istorikams, teisės ir socialinių mokslų studentams, politikams, valstybės tarnautojams, visuomenės veikėjams ir kitiems, besidomintiems prigimtinės teisės problemomis ir jų įgyvendinimo klausimais.
Apie autorių
Eduardas Jonas Monkevičius – socialinių mokslų (teisės krypties) daktaras, docentas, buvęs Mykolo Romerio universiteto profesorius, Lietuvos teisininkų draugijos atkūrimo signataras ir garbės narys, ilgametis jos valdybos ir tarybos narys.
1965 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, įgijo teisininko kvalifikaciją. Dirbo praktinį teisininko darbą valstybės įstaigose, buvo advokatas, Lietuvos
Respublikos Seimo Juridinio skyriaus konsultantas (1990–1996 m.), Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas. Lietuvos mokslų taryba 1994 m. jam suteikė (nostrifikavo) socialinių mokslų (teisės krypties) daktaro laipsnį ir docento mokslinį vardą. Svarbi jo pedagoginė mokslinė veikla Lietuvos žemės ūkio ekonomikos institute, Vilniaus universitete, Edukologijos, Vytauto Didžiojo ir Mykolo Romerio universitetuose. Pastarajame universitete atliko habilitaciją, 2007–2013 m. ėjo profesoriaus pareigas.
-
-
-
-
-
0