Aprašymas
Kataloge išsamiai ir visapusiškai sumuojamas Čiurlionio muziko palikimas. Jame suregistruoti ir detaliai aprašyti visi šiuo metu žinomi kompozitoriaus autografai, amžininkų nuorašai, netgi kartu su Čiurlionio kūriniais amžininkų perrašyti kitų autorių opusai. Čia pateikiami duomenys daugiau kaip apie šimtą anksčiau Čiurlionio kūrybos sąvaduose neminėtų kūrinių ar jų fragmentų. Katalogą sudaro trys skyriai: rankraščiai, kūriniai, kiti muzikos užrašai (studijų užduotys, už(si)rašytos liaudies dainos, persirašyti kitų autorių kūriniai). Taip pat yra sudarytas neišlikusių rankraščių (ir kūrinių) skyrius. Prieduose pateikiamos ankstesnės Čiurlionio muzikos kūrinių numeracijos (lyginamosios rodyklės), abėcėlinė pavadinimų ir pavardžių rodyklės.
Prie kiekvieno kūrinio yra pateikiama pilna bibliografinė informacija, taip pat kūrinio muzikinė citata – incipitas. Tai leidžia nedvejojant identifikuoti kūrinį ar jo fragmentą rankraščių archyvuose ar leidinių puslapiuose. Aprašas ypatingas ir tuo, kad šalia tipinių nuorodų, tokių kaip pirmas atlikimas ar pirmoji publikacija, yra fiksuojami fiziniai rašmenų ir popieriaus duomenys bei kiekvieno užrašo taktų skaičius. Kiekvieno kūrinio vieta rankraštyje tikslinama iki penklinės.
Tai trečias patikslintas ir papildytas leidimas, po pirmo katalogo leidimo praėjus beveik dvidešimt metų. Katalogas išleistas dviem kalbomis – lietuvių ir anglų. Jis pasitarnaus ne tik Čiurlionio muzikos specialistams, bet bus parankinė knyga bibliotekininkams, pedagogams ir visiems, besidomintiems lietuvių genijaus muzikine kūryba.
Knygą recenzavo prof. dr. Rytis Urniežius, doc. dr. Rimantas Astrauskas, redagavo Petras Kimbrys (1948–2018), dr. Jurgita Mikelionienė, dailininkas Saulius Bajorinas. Į anglų kalbą vertė Greta Rinkevičiūtė-Miščikienė, angliško vertimo redaktorius dr. George Kennaway.
Katalogo leidyba įtraukta į Vyriausybės patvirtintą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu 2024–2026 metais veiklos planą. Knygos leidybą rėmė Lietuvos kultūros taryba.
- - -
„Po pirmo katalogo leidimo praėjus beveik dvidešimt metų ir artėjant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo 150-osioms metinėms, natūraliai kilo poreikis dar kartą peržiūrėti ir atnaujinti jo muzikinės kūrybos katalogą.
Šis katalogas, skirtingai nuo ankstesnių Čiurlionio kūrybos sisteminimų opusais ar žanrais, yra pagrįstas chronologiniu principu. Tai leido iki smulkmenų atsiskleisti visai kūrybinio kelio panoramai ir jos dinamikai. Katalogo pasirodymas 2007 m. suteikė nemažą impulsą lietuvių ir užsienio muzikos tyrėjams bei atlikėjams. Pirmiausia katalogas leido įžvelgti anksčiau neatpažintus fortepijoninės muzikos ciklus (Janeliauskas, 2010), atrasti naujas paraleles ir sąsajas su Europos ir pasaulio (pirmiausia Rytų šalių) kultūriniais kontekstais (Nunokawa, 2017) ir drąsiau imtis nebaigtų kūrinių rekonstrukcijos. Šioje srityje įvyko ypač ryškus poslinkis – buvo rekonstruoti ir pirmą kartą atlikti keli stambūs Čiurlionio kūriniai. Tai Sonata smuikui (DK 23,2006 m. rekonstravo ir atliko Aidas Strimaitis ir Rokas Zubovas), Simfonija Nr. 1 (DK 109, 2010 m. rekonstravo Jurgis Juozapaitis, partitūrą 2011 m. išleido Naujasis lankas Kaune), simfoninė poema Dies irae (DK 330, 2015 m. rekonstravo Giedrius Kuprevičius, atliko Kauno miesto simfoninis orkestras) bei simfoninė poema Pasaulio sutvėrimas (DK 249, 2015 m. rekonstravo Arvydas Malcys, atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras).
Įvedus naują Čiurlionio muzikos kūrinių numeraciją (DK), ji pradėta taikyti natų leidiniuose, muzikos įrašuose ir koncertiniame gyvenime. Ji taip pat prigijo tarptautinio M. K. Čiurlionio vardo pianistų ir vargonininkų konkurso nuostatuose. Svarbiausia, kad naujoji numeracija leido identifikuoti ir įtraukti į čiurlionistikos apyvardą apie 100 naujų Čiurlionio muzikos pozicijų (kūrinių ar jų eskizų), kurie dėl įvairių priežasčių anksčiaunebuvo minimi ir įtraukti į ankstesnius Čiurlionio kūrybos sąvadus.“[…]
