Aprašymas
Davidas Frickas (1955–2022) – žinomas amerikiečių istorikas, bendros Lenkijos ir Lietuvos valstybės XVI ir XVII a. istorijos, literatūros ir kultūros tyrinėtojas, Kalifornijos universiteto Berklyje profesorius. Parašė knygas Polish Sacred Philology in the Reformation and the Counter-Reformation: Chapters in the History of the Controversies (1551–1632) (1989), Meletij Smotryc’kyj (1995), parengė šaltinių rinkinį Wilnianie: żywoty siedemnastowieczne (2008).
Septynioliktojo amžiaus viduryje Vilniuje – antrojoje Abiejų Tautų Respublikos sostinėje – gyveno lenkai, lietuviai, vokiečiai, rusėnai, žydai ir totoriai, kurie meldėsi katalikų, unitų, stačiatikių, kalvinų ir liuteronų bažnyčiose, sinagogoje, mečetėje. Miesto svečiai stebėdavosi tokiu palyginti taikiu žmonių, kalbų ir tikėjimų margumyno sambūviu. Davidas Frickas atskleidžia, kaip šie skirtumai veikė Vilniaus gyventojų viešąjį ir asmeninį gyvenimą, kaip vilniečiai gaudėsi šioje įvairovėje ir įveikdavo jos keliamus iššūkius.
Knyga prasideda pasivaikščiojimu Vilniaus gatvėmis, žvalgantis pro karališkojo namų prižiūrėtojo petį, kai jis, 1636 metais rengiantis karaliaus Vladislovo Vazos apsilankymui, apžiūrinėja miesto namus. Šios patikros dokumentai (Liustracijos) pateikia glaustus kiekvieno tarp miesto sienų esančio namo aprašymus, kurie kartu su teismų ir bažnyčių įrašais leidžia D. Frickui tiksliai atskirti Vilniaus kaimynijas, išsiaiškinti, kiek jas ribojo konfesija ir kultūriniai skirtumai, nustatyti, kada miestiečiai peržengdavo šias ribas ir nuspręsti, kurie tarpkonfesiniai ryšiai buvo labiau tikėtini už kitus. Šie planai – tarsi dekoracijos, kurių fone vyksta Vilniaus gyvenimo dramos: gimimas, krikštas, mokymasis, santuoka, gyvenimas atskirai ar skyrybos, narystė ceche, parama vargšams ir mirtis bei laidotuvių papročiai.
Istoriko D. Fricko knyga skirta istorikams ir plačiai skaitytojų auditorijai.
Knygos leidimą rėmė Lietuvos kultūros taryba.
Neseniai mirusio Berklio universiteto profesoriaus Davido Fricko knyga apie XVII a. Vilniaus miestiečius – vienas geriausių istorinių veikalų, skirtų Vilniaus miesto istorijai. 2013 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose išleista knyga greitai tapo žinoma tarp istorikų ir kitų mokslų atstovų, sulaukė palankių recenzijų, be kita ko, buvo pristatyta Vilniaus universitete.
Knygoje gatvė po gatvės, namas po namo, kaimynas po kaimyno atkuriama Vilniaus tautinės ir konfesinės įvairovės topografija. Skaitytojas supažindinamas su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės kasdienybe, supranta, kaip galėjo ir mokėjo sugyventi lietuviai, rusėnai, lenkai, vokiečiai, žydai, totoriai – arba katalikai, stačiatikiai, unitai, liuteronai, reformuoti evangelikai, musulmonai, judėjai. Įspūdingas knygoje panaudotų šaltinių lobynas: informacija iš unikalaus 1636 metų Vilniaus gyventojų ir namų surašymo gretinama su ypač kruopščiai surinktais biografiniais vilniečių duomenimis iš įvairių bažnytinių, teismų, cechų ir miesto savivaldos dokumentų bei literatūrinės kūrybos. Knyga ne tik solidi akademiniu požiūriu, bet ir parašyta geru stiliumi, todėl neabejotinai gali būti įdomi ir patraukli platesniam skaitytojų ratui.
Prof. dr. Rimvydas Petrauskas
Vilniaus universiteto rektorius
-
-
-
-
-
0