Aprašymas
Ketvirtąjį Lietuvos nacionalinės bibliotekos mokslinių straipsnių rinkinio „Bibliotekų tyrimai Lietuvoje“ tomą parengė Bibliotekininkystės skyriaus tyrėjai. Leidinyje publikuojami trys straipsniai, jų autorės Elvyda Skuodytė, dr. Daiva Janavičienė ir dr. Jurgita Rudžionienė. Leidinio mokslinė redaktorė dr. Marija Prokopčik. Vertingais pastebėjimais pasidalijo recenzentai dr. Vincas Grigas, dr. Rasa Januševičienė, dr. Ligita Šimanskienė.
Straipsnio „Savivaldybių viešųjų bibliotekų mokslo tiriamoji veikla 2010–2015 metais“ autorė E. Skuodytė siekė išsiaiškinti mokslo tiriamosios veiklos būklę savivaldybių viešosiose bibliotekose. Tyrimas atskleidė, kaip vyksta mokslo tiriamosios veiklos rezultatų sklaida, jų taikymas viešosiose bibliotekose, straipsnyje pateiktos mokslo tiriamosios veiklos plėtros galimybės viešosiose bibliotekose. Viešųjų bibliotekų mokslinė tiriamoji veikla niekada nebuvo specialiai tyrinėjama, savarankiškas jų indėlis į tiriamąją veiklą sektoriuje yra kuklus, ši veikla nėra tinkamai institucionalizuota. Straipsnio pabaigoje pateiktos rekomendacijos galėtų tapti mokslinių tyrimų savivaldybių viešųjų bibliotekų sektoriuje organizavimo gairėmis.
Straipsnio „Viešųjų bibliotekų informacinė veikla“ autorė D. Janavičienė nagrinėja bibliotekose teikiamų informacinių paslaugų vietą, poreikį, reikšmę ir svarbą išryškindama viešųjų bibliotekų institucinę specifiką. Didelė tyrimo dalis skirta viešosios bibliotekos ištakoms, institucinei esmei, kaitai, ateities vizijoms, kartu siekiant rasti informacinės veiklos vietą viešojoje bibliotekoje, pagrįsti šios veiklos reikšmę, turinį, apimtį, prasmę, poreikį, instrumentus ir pan. Atliktas tyrimas leido sukurti apibendrinančią bibliotekų informacinės veiklos teorinę schemą, kuri parodo esminius veiklos komponentus ir jų tarpusavio priklausomybę, išskirti esmines informacijos paslaugų viešosiose bibliotekose kryptis.
Trečio rinkinio straipsnio „Skaitmeninis viešųjų bibliotekų vartotojų (suaugusių) raštingumas“ autorė J. Rudžionienė analizuoja šiuolaikinę medijų ir informacinio raštingumo sampratą, apibrėžimų evoliuciją ir kaitą, pristato svarbiausius tarptautinius dokumentus. Aptariami svarbiausi medijų ir informacinio raštingumo modeliai, jų taikymo galimybės, atkreipiamas dėmesys į skaitmeninio raštingumo, kaip vienos iš bendrojo informacinio raštingumo integralių dalių, aktualizavimą nūdienos visuomenėje, siekiant mažinti informacinę, kartu ir ekonominę, taip pat socialinę atskirtį. Tyrimo rezultatai ir jų analizė parodė, kad vartotojai į bibliotekas ateina praleisti laisvalaikio arba dėl pažintinių tikslų, dauguma jų naudojasi populiariausiomis elektroninėmis paslaugomis, yra įvaldę „klasikines“ informacinių technologijų priemones ir įrankius, dalyvauja mokymuose, gana daug žino apie interneto grėsmes ir pavojus.
Leidinys skirtas ne tik bibliotekų specialistams, jis tikrai papildytų ir kitų informacijos, kultūros institucijų, švietimo specialistų žinias ir būtų naudingas kultūros politikos formuotojams, savivaldos atstovams ir visiems, nuo kurių priklauso sėkminga Lietuvos bibliotekų ateitis.
Mokslinių straipsnių rinkinį išleido Nacionalinė biblioteka.