Aprašymas
Monografija skirta pusės amžiaus lietuvių ir lenkų santykiams emigracijoje aptarti – ir realiems Vakaruose buvusiems kontaktams, ir idėjoms, kurios ženklino abipusį bendradarbiavimą arba skatino neapykantą. Knygoje analizuojami privačiuose intelektualiniuose sambūriuose puoselėti vaizdiniai, pristatoma gausioje emigracinėje spaudoje vykusi polemika dėl Lietuvos ir Lenkijos ateities vizijų, taip pat bandoma pagrįsti, kokios idėjos ir kokie žmonės vedė į darnią šiandienos kaimynystę.
Knyga simboliškai išleista būtent 2018 metais ir dar prieš švenčiant liepos 6-ąją, nes santykiai su Lenkija buvo, yra ir išlieka labai svarbūs mūsų valstybingumui.
Knygos autorei rašant knygą, teko nemažai pakeliauti – naudotasi archyvais, įsikūrusiais Londone, Niujorke, Putname, Čikagoje, Lenkijos miestuose. Tikrai neplanuota, kad monografija dienos šviesą išvys būtent šimtmečio metais, nes šią temą autorė gvildena jau dešimt metų. Autorė pasirinko nagrinėti sudėtingą laikotarpį – iškart po Antrojo pasaulinio karo buvo nelengva užmegzti dialogą, ypač užsienyje likusiems diplomatams, nes Lenkijos pusė teigė, kad šalis ne tik turi išsaugoti po karo gautas vokiškas žemes, bet ir ateityje siekti susigrąžinti Vilniaus kraštą. Reikėjo nemažai pastangų, kad išeiviai surastų bendrų sąlyčio taškų. Išeivijos mintį svarbu nagrinėti todėl, kad ji daro didelę įtaką dabartiniams šalių santykiams – apie Jerzy Giedroycą Paryžiuje susibūrę intelektualai suformavo dabartinį Lenkijos geopolitinį ir geokultūrinį pasaulėvaizdį ir padėjo pagrindą tarpukario nesutarimams peržengti.
-
-
-
-
-
0