Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 1940–1989 metais

Aprašymas

Ilgamečio darbuotojo ir buvusio direktoriaus Vytauto Gudaičio parengta knyga „Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 1940–1989 metais“ – labai svarbus leidinys 2019 m. įkūrimo šimtmetį minėjusiai, ne kartą pavadinimą keitusiai Nacionalinei bibliotekai (Martyno Mažvydo vardas jai suteiktas prasidėjus pertvarkai 1988 m., nacionalinės bibliotekos statusas – 1989 m.).

Kaip rašo knygos autorius, „pirminė šio darbo idėja buvo kur kas kuklesnė: ketinta parengti tik Bibliotekos veiklos kroniką, tačiau pasirodė, kad kai kuriuos surinktus faktus ir įvykius būtina paaiškinti plačiau, nes besidominčiam gali kilti klausimų, į kuriuos atsakymų jis kronikoje neras, dalis surinktos medžiagos vėl bus palikta dūlėti archyvuose ar bibliotekų lentynose, kronika neatskleis Bibliotekos ir jos darbuotojų vaidmens ir indėlio į šalies bibliotekininkystės raidą.“ Nacionalinės bibliotekos veikla šiame leidinyje nagrinėjama nuo trumpos jos ištakų ir veiklos iki Lietuvos aneksijos 1940 m. rugpjūtį apžvalgos, stengiantis pateikti išsamesnių duomenų apie to laikotarpio Lietuvos bibliotekų situaciją ir Nacionalinės bibliotekos vaidmenį. Toliau tyrinėjama Nacionalinės bibliotekos veikla pirmaisiais sovietinės aneksijos, nacių okupacijos, Lietuvos reokupacijos ir stalinizmo laikotarpiais, nes ji skyrėsi dėl tuometinės politikos, santykių su valdžia ir kitomis bibliotekomis ir įstaigomis. Paskutiniuose dviejuose skyriuose atskleidžiamas Nacionalinės bibliotekos įtraukimas į SSRS bibliotekų sistemą ir su tuo susijęs jos virsmas į masinių bibliotekų metodinį ir rekomendacinės bibliografijos centrą, pastangos būti ne tik metodikos, bet ir lituanistikos kaupimo, jos atskleidimo, bibliografijos, bibliotekininkystės ir knygotyros mokslinio tyrimo centru.

Rengdamas Nacionalinės bibliotekos 1940–1989 m. istoriją autorius atliko didelį tiriamąjį darbą, išnagrinėjo daugybę dokumentų, memuarinių šaltinių. Itin vertingos medžiagos rasta Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomame didžiuliame buvusio direktoriaus Juozo Rimanto fonde.

Leidinys „Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 1940–1989 metais“ iliustruotas nuotraukomis, jo pradžioje skaitytojai ras nagrinėjamo laikotarpio Nacionalinės bibliotekos direktorių (J. Rimanto, Danieliaus Čepo, Jono Urbanavičiaus, Vaclovo Jurgaičio, Jono Baltušio, Vlado Bulavo) atvaizdus. 

Knygoje gausu tyrinėtų šaltinių citatų – tai skaitytojui leidžia geriau pajusti nagrinėjamo laikotarpio atmosferą ir suteikia autentiškumo. Nestandartiškai, bet šiam darbui parankiausiu būdu asmenvardžių rodyklėje prie Nacionalinės bibliotekos darbuotojų pavardžių nurodytos jų darbo joje datos (deja, ne viską pavyko nustatyti dėl šaltinių trūkumo). „Į tų metų kultūros istoriją žiūrint iš šių dienų, negalima atsistebėti žmonių ištverme ir optimizmu, ir nors šiame leidinyje minima nemažai Bibliotekos darbuotojų pavardžių, iš dabartinių pozicijų jų darbo stengiamasi nevertinti – išgyvenę trumpą nepriklausomybės laikotarpį ir baisią pirmąją sovietinę okupaciją, atlaikę sunkios nacių letenos svorį, išgyvenę stalinizmo, trumpo N. Chruščiovo laikų „atšilimo“, L. Brežnevo laikų stingulio metus, Bibliotekos žmonės dirbo ir tokius darbus, kuriuos tuo metu reikėjo padaryti, ir už tai jų kaltinti nereikėtų“, – rašo V. Gudaitis.