Kviečiame knygų entuziastus ir gerbėjus į Katedros aikštę, kurioje bus įsikūręs Knygų aikštės paviljonas

Rugsėjo 4–6 dienomis, Vilniaus dienų šventės metu, kviečiame knygų entuziastus ir gerbėjus į Katedros aikštę, kurioje bus įsikūręs Knygų aikštės paviljonas.  

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras (MELC) parengė ir išleido skaitytojams reikšmingų, puikiai įvertintų knygų. Skaitytojus nudžiugins ir pirmą kartą lietuvių kalba išleisti garsių pasaulio mokslininkų kūriniai, ir naujos lietuvių autorių knygos, o taip pat pamėgti, pakartotinai išleisti kūriniai. 

Naujausioje, ką tik lietuvių kalba išleistoje Londono universitetinio koledžo profesoriaus Geoffo Mulgano knygoje „Didysis protas. Kaip kolektyvinis intelektas gali pakeisti mūsų pasaulį“ (vertė Milda Dyke ir Irena Jomantienė ), rašoma apie išskirtinį pasirinkimą – kitaip pažvelgti į kūrybiškumą, inovacijas, kolektyvinį intelektą ir suvokti, kaip mūsų protai, pasikinkę technologijas, gali spręsti kebliausias šiuolaikinio pasaulio problemas.   

Filosofinių knygų serijoje – prancūzų profesoriaus emerito Jeano-Pierre‘o Dupuy knyga „Trumpa cunamių metafizika“ (vertė Nomeda Hofertaitė, leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Prancūzų institutas Lietuvoje) apie tai, kaip suvokiame katastrofas ir kodėl nesugebame jų išvengti. „Ar žmonija turi ateitį?“, – knygos pradžioje klausia autorius, pradėdamas nagrinėti aktualiausią pasauliui temą. Ji glaudžiai susieta su patiriamu blogiu, gamtos ir žmogaus sukeltomis katastrofomis, atsakomybe. Ši knyga taps geriausia dovana skaitytojui, kuriam rūpi daug daugiau, nei tik jis pats.

Kodėl mums reikalinga istorija? Ir kas ji tokia, kad būtų reikalinga? Žinomas britų istorikas, profesorius  Donaldas Bloxhamas žada įdomiausią patirtį, keliaujant pustrečio tūkstančio metų istorijos mokslo ir istorinės minties raidos keliais ir ieškant atsakymų į šiuos klausimus knygoje „Kodėl istorija? Istorija“ (vertė Saulius Juozapavičius).

Na o garsaus XVI a. italų humanisto Girolamo Cardano autobiografija „Jeronimo Kardano, milaniečio ir Bolonijos piliečio, knyga apie savo gyvenimą“ (vertė Karolis Manfreds Lyvens, leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba, vertimą parėmė Italijos užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministerija) nuves tiesiausiu keliu į Renesanso epochą  ir bus puikiausias skaitinys  memuarine literatūra ir egodokumentika besidominčiam skaitytojui. 

Šią vasarą MELC‘o išleistų naujų knygų lietuvių autoriai – istorikai Gediminas Kasparavičius ir Mindaugas Nefas.

Skaitytojai jau spėjo pamėgti Kaune gyvenančio istoriko dr. Gedimino Kasparavičiaus knygą „Miestas po vandeniu: 1946 metų didysis Kauno potvynis“ (leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba). Joje pateikiamas pirmas išsamus tyrimas ir pasakojimas apie didžiausią XX a. stichinę nelaimę Lietuvoje. Skaitytojams atskleidžiami 1946 m. Kauno ir jo apylinkių istorijos epizodai, atnešę daug skausmo ir išbandymų to meto gyventojams.

Šių dienų visuomenei susiduriant su nuolatine karo grėsme, daugiau nei aktuali istoriko dr. Mindaugo Nefo sudaryta knyga „Vladas Putvinskis. Gyvenimas ir parinktieji raštai“ (projekto partneris Šiaulių „Aušros“ muziejus, leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba). Knygoje skelbiamas žymaus Lietuvos visuomenės veikėjo, Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio rašytinis palikimas, saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Knygoje pirmą kartą publikuojamas iki 1940 metų taip ir neišleistas Vlado Putvinskio raštų pirmas tomas, perspausdinami antrame Putvinskio raštų tome 1933 metais skelbti jo publicistiniai straipsniai politiniais ir visuomeniniais klausimais. Atkurtos Lietuvos šaulių sąjungos nariai didžiuosis įsigiję ir perskaitę šią knygą. 

Lietuvių etnologės, profesorės Pranės Dundulienės knyga „Senieji lietuvių šeimos papročiai“ sulaukė penktojo leidimo, kaip ir „Lietuvos istorija kiekvienam“, kurios autoriai – žinomi istorikai prof. Alfonsas Eidintas, prof. Alfredas Bumblauskas, prof. Antanas Kulakauskas, doc. Mindaugas Tamošaitis.

Besidomintys Lietuvos kultūros istorija galės įsigyti visą Juozapo Jaroševičiaus trilogiją „Lietuvos vaizdas jos civilizacijos požiūriu nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus pabaigos“. 

Lauksime žingeidžių skaitytojų, daug žinančių ir norinčių sužinoti dar daugiau – apie Lietuvą, Europą ir pasaulį, kuriame knyga yra tapusi geru žmogaus draugu. 

Susitikime Katedros aikštėje rugsėjo 4 d., penktadienį, 11–20 val.; rugsėjo 5 d., šeštadienį, 10–20 val.; rugsėjo 6 d., sekmadienį, 10–17 val.

Knygų aikštė 2026 į Vilniaus dienų šventę sugrįžta jau 7-ąjį kartą! Katedros aikštėje įsikūrusiame Knygų aikštės paviljone jūsų lauks 34 leidyklos ir jų naujausios knygos. Čia netrūks ir progų susitikti su autoriais – per tris dienas vyks 37 renginiai: knygų pristatymai, pokalbiai, diskusijos, edukacijos ir kūrybinės dirbtuvės vaikams.

O kai kurias knygas Knygų aikštėje galėsite įsigyti dar prieš joms pasirodant knygynuose – jos atkeliaus tiesiai iš spaustuvių.

Knygų aikštę 2026 m. organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) ir Vilniaus dienos. Knygų aikštę iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Knygų aikštė – tai jungtinis Lietuvos leidėjų asociacijos leidyklų paviljonas, nuo 2020 m. kasmet Vilniaus dienų metu įsikuriantis Katedros aikštėje.

 Išsami renginių programa skelbiama čia: https://lla.lt/2026/08/20/knygu-aikstes-2026-programa/.