Baltų kalbų lyginamoji istorija

Aprašymas

Baltų kalbų lyginamoji istorija siekia tapti baltų filologijos ir lingvistikos žinynu. Gražiai suvešėjusi, pasididžiavimą kelianti baltistikos mokslo šaka jau prieš dvidešimt metų paskatino prof. Pietro U. Dini parengti apibendrinamąjį šiuolaikinį veikalą, kuris galėtų praversti studentams ir mokslininkams. Su tokiu nusiteikimu buvo sumanyta ir rašoma ši knyga – įvadas pradedantiesiems, bet pravartus ir pažengusiesiems. Jos tikslas – pateikti sistemišką, panoraminį ir užbaigtą baltų kalbų raidos bei jų tyrimo vaizdą, kuris savo ruožtu nušviestų gilumines kultūrines baltų kalbinių bendruomenių geopolitinės sanklodos praeityje ir dabartyje prielaidas.

Baltų filologijos ir lingvistikos žinynų, palyginti su kitomis filologijos sritimis, yra mažai ir jie (su kai kuriomis svarbiomis išimtimis) paprastai neviršija straipsnio apimties. Šia knyga norėta bent kiek užpildyti esamą spragą. Ji galėtų būti kuklus indėlis į didžiulės apimties tos srities, kurią priskiriame baltistikai, medžiagą.

Daugelis klausimų knygoje yra vos įvardyti, kiti tik nurodyti, o dar kiti – sutraukti dėl to, jog to reikėjo šiam sintetiniam veikalui. Vis dėlto esama vilties, jog bus įvertinta jos naujovė, siekis sugretinti milžiniško laikotarpio – nuo senų senovės iki dabarties – baltų kalbinės bendrijos pokyčius, kurie savitai dėstomi chronologinėmis kultūros pakopomis, atspindinčiomis Baltijos valstybių istorijos, o ne vien kalbų raidos fazes. Todėl knyga viliasi surasti skaitytojų ne vien tarp kalbos specialistų.

Apie autorių: Pietro Umberto Dini – filologas, kalbininkas ir vertėjas. Yra Pizos universiteto Filologijos, literatūros ir lingvistikos skyriaus (Dipartimento di filologia, letteratura e linguistica) profesorius, dėsto baltų filologiją, lietuvių kalbą ir kultūrą, bendrąją kalbotyrą ir vertimą. Anksčiau dėstė istorinę bei bendrąją kalbotyrą Potencos universitete, baltų kalbas Oslo universitete.

Specializavosi Vilniuje, Krokuvoje, Rygoje ir Göttingene. Jo knyga Le lingue baltiche (1997) išversta į lietuvių (Baltų kalbos. Lyginamoji istorija, 2000), latvių (Baltu valodas, 2000), rusų (Балтийские языки, 2002) kalbas, nauja papildyta ir pataisyta buvo išleista anglų kalba (Foundations of Baltic languages, 2014). Parašė keliolika mokslo monografijų, tarp jų: Aliletoescvr. Linguistica baltica delle origini. Teorie e contesti linguistici nel Cinquecento, (2010), Baltų filologijos studijos. Rinktiniai raštai (2011), Ins undevdſche gebracht. Sprachgebrauch und Übersetzungsverfahren im altpreußischen Kleinen Katechismus (2014), Prelude to Baltic Linguistics (2014), L'Anello baltico. Lituania, Lettonia, Estonia: un profilo storico-culturale (2018).

Tarptautinio mokslo žurnalo Res Balticae. Miscellanea italiana di studi baltistici, įkurto 1995 m. kartu su Nikolaju Mikhailovu Pizoje (13 tomų) ir 2014 m. pradėtos knygų serijos Studia Baltica Pisana (3 tomų) redaktorius.

Vilniaus universiteto garbės daktaras (2006), Latvijos mokslų akademijos (2004), Lietuvos mokslų akademijos (2007) ir Göttingeno mokslų akademijos (2010) narys. Yra gavęs Alexandro von Humboldto fondo stipendiją (1996–1997), laimėjęs Friedricho Wilhelmo Besselio tyrimų premiją (2003). 2002 metais Lietuvos Respublikos Prezidento apdovanotas Gedimino ordinu, 2016-aisiais metais Lietuvos Respublikos kultūros ministro – garbės ženklu Nešk savo šviesą ir tikėk už daugiau nei 30 metų lietuvių ir kitų baltų kalbų tyrinėjimą.

ŽIŪRĖTI KNYGOS TURINĮ >