Aprašymas
Karolina Slotvinska. Kalbinis MOTINOS paveikslas dviejuose Vandos Juknaitės kūriniuose 3
Straipsnio autorė, remdamasi kognityvinės etnolingvistikos metodologija ir kalbos pasaulėvaizdžio literatūriniame diskurse samprata, nagrinėja kalbinį MOTINOS paveikslą Vandos Juknaitės kūryboje. Analizei pasirinkti du prozininkės kūriniai: apysaka „Stiklo šalis“ ir romanas „Šermenys“. Apibendrinant teigiama, kad Vanda Juknaitė kurdama MOTINOS paveikslą nesiekia jos vaizduoti tokios, kokia ji turėtų būti, – motinos įvaizdis nėra idealizuotas. Per vaizdo daugiaaspektiškumą, trapumą ir dviprasmiškumą autorė parodo, kokia MOTINA iš tikrųjų yra: ne visada stipri, turinti tamsių asmenybės bruožų, patyrusi skausmo ir jo neslepianti.
Mums rašo
Daugiakalbystė programavime (Gintautas Grigas) 9
Autorius mėgina sugriauti vyraujantį įsitikinimą, kad visų tarptautinėje rinkoje esančių programų originalų kalba yra anglų ir tik angliškos programos verčiamos (lokalizuojamos) į kitas kalbas. Remiantis sutelktiniam vertimui skirtos platformos „Crowdin“ duomenimis galima susidaryti kitokį vaizdą apie daugiakalbystę programavime, o sykiu ir sužinoti, kaip bendrame kontekste atrodo lietuvių kalba.
Aktualijos
Ežerų – gyvųjų ir pražuvėlių – vardų pėdsakais (Rytas Tamašauskas) 10
Jau trečius metus Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius kviečia visuomenę pasidomėti Kėdainių krašto vietų vardais ir balsuoti gražiausių, įdomiausių, originaliausių vietovardžių rinkimuose. Būtina šių rinkimų dalis – balsuotojams pateiktų vietovardžių reikšmės, kilmės ar darybos, istorijos aprašai, skelbiami Kėdainių rajono savivaldybės administracijos interneto svetainėje.
Klausiamas, kokia tokių rinkimų prasmė, vienas iš jų organizatorių, Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus narys Rytas Tamašauskas atsako taip: tai edukacinis kalbinis žaidimas, rekonstruojantis galimas vardų prasmes, skleidžiantis žinią apie krašto kalbą, suteikiantis galimybę atpažinti ir pasikartoti, praplėsti pasaulio suvokimo erdves. Žvelgiant plačiau galima pasakyti, kad žemės vardai neretai esti protėvių ženklai ir kalbėdami apie juos prisiliečiame prie archajiškos patirties.
Pedagogo užrašai
Nepamiršk, kad lietuvys esi (Irena Barysaitė-Verseckienė) 16
Kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ suaugusiųjų grupės II vietos laimėtojos rašinys – išskirtinis konkurso darbas, parašytas dzūkiškai.
Metų žodis ir Metų posakis
Penktieji Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai (Agnė Aleksaitė, Rita Urnėžiūtė) 20
Metų pabaigoje įvairių šalių Metų žodžio rinkimų organizatoriai skelbia, kas ir ką išrinko Metų žodžiu. Ne vienoje šalyje 2021-ųjų Metų žodis kaip ir pernai atspindi kovą su koronaviruso pandemija, tiksliau, naujas jos aktualijas – gyventojų skiepijimą.
Lietuvos Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų organizatoriams iki gruodžio pradžios pasiūlyta per 30 žodžių ir per 40 posakių. Dvi didžiausios teminės grupės artimos kitų šalių Metų žodžių rinkimų tendencijoms: tarp pasiūlytų žodžių ir posakių daugiausia susijusių su koronaviruso pandemija ir jos valdymu, gyventojų skiepijimu. Kitos teminės grupės: santykiai su užsienio valstybėmis, migrantų krizė, šalies vidaus reikalai, Petro Cvirkos paminklo istorija, visuomenės nuotaikos, žmonių tarpusavio santykiai.
Žiupsneliai
Iš nuogirdų 25
„Reikia įtempti visas intelektualines erudicijas…“ Audriaus Musteikio išgirsti sakiniai – kalbėtojams išsprūdę juokingi pasakymai, nors galbūt norėta pasakyti išmintingai ir iškilmingai.
2022 m. sukanka 27
2022 m. sukakčių kalendorius
„Gimtosios kalbos“ 2021 m. turinys 32
-
-
-
-
-
0