Aprašymas
Irena Smetonienė. DUONOS koncepto pokyčiai lietuvių kalbinio pasaulio vaizde 3
Lietuviams duona yra toks maisto produktas, be kurio neįsivaizduojamas nei šventinis, nei kasdieninis stalas. Duona be galo gerbta – tai rodo tautosaka, papročiai, literatūra. Ji buvo suasmeninta: maitino žmones, juos mylėjo, verkė tinginio valgoma, supykdavo ir atkeršydavo arba išeidavo iš namų, o padėta po pamatu saugojo tų namų gyventojus nuo visokių blogybių. Duona, lydinti žmogų nuo lopšio iki karsto, buvo svarbi įvairiose šventėse ir apeigose.
Straipsnyje, kuriam medžiaga kaupta remiantis Liublino etnolingvistinės mokyklos metodika, apžvelgiamas DUONOS konceptas pagrindiniuose lietuvių žodynuose ir tarminiame diskurse, taip pat mėginama išsiaiškinti, kaip šio koncepto pokyčiai atsispindi grožinėje literatūroje ir jaunimo apklausos duomenyse.
Vidas Garliauskas. Viena lietuviška Jogailos frazė 12
Profesorius Jurgis Lebedys ir kiti iškilūs tyrėjai kruopščiai rinko įrodymus apie lietuvių kalbos vartojimą LDK laikais. Jie stengėsi rasti priešmažvydinių lietuvių kalbos vartojimo faktų. O kartais jų aptinkama netikėtai. Vienas iš tokių faktų – XV amžiaus lotyniškame pasakojime „Apie didįjį mūšį, kitaip susirėmimą, įvykusį 1410 Viešpaties metais“ užfiksuota Jogailos frazė hassto, ištarta 1386 m. lankantis Krokuvos Vavelio katedroje. Straipsnyje aptariamos to apsilankymo aplinkybės, keliama klausimų dėl teksto autorystės ir pateikiama argumentų, kad užrašytasis hassto atitinka lietuvišką klausimą kas tai. Aptariamoji hassto „kas tai“ būtų seniausia šiuo metu žinoma užrašyta ir iššifruojama lietuviška frazė.
Aktualijos
Svarstomas atnaujintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių projektas (Rasuolė Vladarskienė, kalb. Rita Urnėžiūtė) 17
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) svetainėje paskelbtas doc. dr. Rasuolės Vladarskienės ir dr. Palmiros Zemlevičiūtės parengto ir VLKK apsvarstyto leidinio „Lietuvių kalbos rašyba. Taisyklės, komentarai, patarimai“ rankraštis (www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/projektai). Apie tai, kodėl ir kaip atnaujinamos rašybos taisyklės, pasakoja viena iš naujojo leidinio autorių VLKK Gramatikos, rašybos ir skyrybos pakomisės pirmininkė Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentė dr. Rasuolė Vladarskienė.
In memoriam. Albertas Ružė (Saulutė Juzelėnienė, Rita Baranauskienė) 23
Kolegių atsisveikinimo žodis kalbininkui, humanitarinių mokslų daktarui, ilgamečiam Vilniaus universiteto Kauno fakulteto profesoriui dr. Albertui Ružei (1936–2021).
„Skiriu meile ir viltimi spindinčioms ateities akims“ (Eglė Lukėnaitė-Griciuvienė) (Giedrė Čepaitienė, Rita Urnėžiūtė) 25
Atsisveikinome su archeologe, Jablonskių šeimos istorijos tyrėja Egle Lukėnaite-Griciuviene (1951–2021).
Pedagogo užrašai
Ar mokykla galės puoselėti gimtąją kalbą? (Dangira Nefienė)
Anykščių Antano Baranausko pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos ekspertės Dangiros Nefienės teigimu, „jeigu pavyks parodyti, kad kalba aktuali, svarbi, ji šalia mūsų, o ne muziejaus saugyklose, daug smagiau ir aiškiau atrodys ir rašyba, ir skyryba, ir kalbos dalių gramatiniai požymiai“.
Apie paslaptį ir nesusikalbėjimą (Vytautė Girdžiūtė)
Mano santykis su kalba (Miglė Ogulevičiūtė)
Kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ mokinių grupės II vietos laimėtojų rašiniai.
Apžvalga
Regina Kvašytė, Džiuljeta Maskuliūnienė, Kazimieras Župerka. Apie žodžio korektiškumą: sava ir importuota (Rita Urnėžiūtė)
Apžvelgiama nauja trijų Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos lituanistų knyga.
-
-
-
-
-
0